Žmogus įkvepia ir iškvepia maždaug 25 tūkstančius kartų per dieną. Kiekvienas įkvėpimas leidžia deguoniui per plaučius patekti į kraują ir toliau pasiskirstyti mūsų organizme. Tačiau, jeigu žmogus serga plaučių liga, visas kvėpavimo ciklas sutrinka, dėl to organizmas nebegali tinkamai funkcionuoti. Kasmet nustatoma vis daugiau plaučių ligų atvejų, tačiau manoma, kad iš dalies taip yra dėl to, nes patobulėjo medicinos technologijos ir žmonės pradėjo dažniau tikrintis sveikatą. Nors tam tikri plaučių ligų simptomai gali imituoti peršalimą ar alergijas, išlaikomas budrumas dėl plaučių ligų įspėjamųjų ženklų, gali padėti anksti aptikti ir sėkmingai gydyti susirgimus.

Skirtingi plaučių ligų tipai: astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vėžys

Dažniausiai pasitaikančios plaučių ligos yra šios:

1. Astma – lėtinė (nuolatinė) bronchų vamzdelių, kvėpavimo takų liga. Kai sergate astma, kvėpavimo takai tampa patinę ir labai jautrūs. Jie per daug jautriai reaguoja į dūmus, oro taršą, pelėsius, cheminius purškalus ir kitus dirgiklius, todėl dažnai dūstama, trūksta oro.

 

Tačiau kvėpavimo takus gali dirginti įprasti alergenai, tokie kaip: žiedadulkės ir dulkių erkutės, ir paprastos kvėpavimo takų infekcijos (pavyzdžiui, peršalimas), dėl kurių laikinai susiaurėja kvėpavimo takai, todėl kurį laiką pasidaro sunkiau kvėpuoti. Jeigu kvėpavimas nepalengvėja, būtinai kreipkitės į gydytoją.

 

2. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Sergant šia liga, išsivysto lėtinis bronchitas arba emfizema (kuomet nuolat didėja oro pripildomas plotas), arba abi ligos vienu metu. Lėtinis bronchitas ir emfizema stipriai apsunkina kvėpavimą ir laikui bėgant dažniausiai darosi vis sunkiau kvėpuoti.

 

Sergant lėtiniu bronchitu, kvėpavimo takai yra dirginami ir susidaro papildomų gleivių, todėl daug kosėjama. Po kurio laiko kvėpavimo takai pradeda randėti, ribodami oro srauto patekimą į plaučius ir pašalinimą iš jų.

 

Sergant emfizema, plaučių audinys susilpnėja, o oro maišelių (alveolių) sienos suyra. Tai reiškia, kad į kraują patenka mažiau deguonies, dėl ko atsiranda dusulys, švokštimas ir kosulys.

 

3. Plaučių vėžys. Sergant plaučių vėžiu, nenormalios (piktybinės) plaučių ląstelės dauginasi ir nekontroliuojamai auga. Šios vėžinės ląstelės gali įsiskverbti į netoliese esančius audinius, išplisti ir į kitas, tolimesnes, kūno dalis. Yra dvi pagrindinės plaučių vėžio rūšys: mažų ląstelių ir nesmulkių ląstelių (pastaroji susirgimo rūšis sudaro nuo 80 iki 90 proc. visų plaučio vėžio atvejų).

 

Oro tarša ir kiti aplinkos alergenai gali turėti reikšmės šioms ligoms. Plaučių vėžio atsiradimą gali stipriai įtakoti tabako vartojimas, taip pat paveldimumas.

 

Įspėjamieji plaučių ligų požymiai

Kartais ankstyvus plaučių ligos požymius sunku pastebėti. Tačiau, žinant įspėjamuosius ženklus, galima pradėti laiku gydytis ir išvengti rimtų ligos komplikacijų:

1. Bet koks kvėpavimo sutrikimas ar dusulys: nėra normalu, kuomet dusulys atsiranda be jokios priežasties arba ilgai nepraeina po fizinio krūvio.

 

2. Jausmas, kad negauni pakankamai oro: sunku įkvėpti arba iškvėpti, arba atlikti abu veiksmus.

 

3. Lėtinis kosulys – kuomet kosėjama ilgiau nei mėnesį, tai gali būti signalas, kad kažkas negerai su kvėpavimo sistema.

 

4. Kraujo skonis burnoje arba kraujavimas – kraujas gali patekti burną iš plaučių ar viršutinių kvėpavimo takų, o tai rodo rimtą sveikatos problemą.

 

5. Padidėjusi gleivių gamyba ilgesnį laiką. Gleivės gali apsaugoti nuo infekcijų ar dirgiklių, tad peršalus, normalu kurį laiką pastebėti padidėjusią gleivių gamybą. Tačiau, ilgiau nei mėnesį trunkanti padidėjusi gleivių gamyba gali būti signalas, kad sergate plaučių liga.

 

6. Lėtinis krūtinės skausmas: nepaaiškinamas krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei mėnesį ir jaučiamas sunkumas kvėpuojant ar kosint, yra įspėjamasis ženklas, kad kažkas gali būti negerai su plaučiais.