Kiekviena vaistažolė turi savų ypatybių. Jos – puiki priemonė gydant įvairias moterų ligas ar norint palengvinti nemalonius simptomus. Jeigu gydytojas nepaskyrė kitaip, gerkite arbatą arba stipresnį nuovirą po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio, arba 1–2 val. po valgio. Ir nepamirškite daryti pertraukų – gydantis vaistažolėmis jos būtinos!

Dirviniai asiūkliai

Dirvinio asiūklio preparatai pasižymi diuretiniu poveikiu, jais gydomi šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimai. Asiūklio arbata vartojama širdies ligoms, reumatui, tuberkuliozei, kepenų ligoms, pleuritui gydyti, kraujavimui (gimdos, hemorojaus mazgų) sulaikyti. Asiūklio antpilas valo organizmą, išoriškai vartojamas odos ligoms ir įsisenėjusioms žaizdoms gydyti, nuo plaukų slinkimo.

Moterims asiūkliai naudingi tuo, kad mažina migrenos ir menstruacijų skausmus, gerina širdies veiklą (aktualu esant širdies permušimui per menopauzę). Patartina maišyti kartu su amalais (jie mažina kraujavimą, reguliuoja kraujospūdį ir saugo nuo vėžio), taip pat medetkomis (mažina kraujospūdį, uždegimą ir skausmą).

Didžiosios dilgėlės

Liaudyje naudojama visa dilgėlės žolė: lapai, žiedynai ir sėklos: lapuose gausu vitaminų, todėl dilgėlių arbata ir nuovirai gali būti vartojami nuo avitaminozės, nusilpus organizmui; turi nemažai geležies, dėl to arbatas naudinga gerti sergant mažakraujyste.

Dilgėlės šalina skysčių perteklių, prieš menstruacijas ar per menopauzę mažina paburkimus ir pabrinkimus, stiprina kraują, gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, padeda sumažinti gausų kraujavimą per mėnesines, taip pat manoma, kad skatina laktaciją žindančioms moterims.

Jaunų, dar nežydinčių dilgėlių lapus galima skinti nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios. Liepą–rugsėjį skinami tik jaunų, atžėlusių dilgėlių lapai.

Gysločių lapai

Lapuose gausu vitamino C, fitoncidų, karotino; iš jų netgi daro atsikosėjimą lengvinantį sirupą, o sultys naudojamos pagerinti virškinimą.

Gysločiai valo kraują, malšina galvos, dantų, ausų skausmus, gali padėti esant nervinei įtampai, neurozei, kai kamuoja padidėjęs dirglumas ir nemiga, taip pat apsaugo nuo skysčių kaupimosi, daro teigiamą įtaką kraujotakai. Moterims padeda nuo nevaisingumo. Ką tik nuskintus lapus galima dėti prie įvairių žaizdų, nuovirą naudoti gydant nudegimus ir žaizdų dezinfekavimui. Gysločių lapų arbata ir sultys gydo viduriavimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, aterosklerozę, viršutinių kvėpavimų takų infekcijas, mažina vidurių spazmus.

Geriausia rinkti žydint, t.y. nuo gegužės iki vasaros pabaigos.

Baltažiedės notrelės

Labai panašios į dilgėles, tačiau nedilgina. Be to, kad gerai slopina kosulį ir padeda nuo hemorojaus, jas visai pelnytai galima vadinti moterų augalu – notrelės pasižymi raminamuoju poveikiu, gydo ginekologines ligas (endometriozę, kraujavimą iš gimdos ir kt.), malšina galvos skausmą ir uždegimą, gerina nervų sistemos veiklą ir miegą, stiprina organizmą, mažina menopauzės simptomus, labai tinka esant skausmingoms ir gausioms mėnesinėms. Jos taip pat gelbsti nuo inkštirų, gydo inkstus ir šlapimtakius, padeda šlapimo pūslei, nuo šlapimo nelaikymo.

Viršūnės su žiedais arba tik žiedai skinami gegužės–spalio mėnesiais.

Trikertės žvaginės

Jos nuo seno gerai žinomas ir mėgstamos, akušerijoje ir ginekologijoje naudojamos kaip viena iš geriausių kraujavimą stabdančių priemonių. Trikertės žvaginės taip pat pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, reguliuoja mėnesinių ciklą. Liaudies medicinoje vartojamos nuo viduriavimo, aukšto kraujospūdžio, gastrito, esant kepenų, šlapimo pūslės ir inkstų skausmams, sutrikus medžiagų apykaitai. Ant sumušimų, nedidelių odos pažeidimų dedami žvaginės sulčių kompresai. Jeigu per menopauzę kamuoja pagausėjęs prakaitavimas, maišykite kartu su juozažolėmis.

Pastaba: šio augalo negalima vartoti nėštumo metu, taip pat sergant tromboze, esant padidėjusiam kraujo krešumui (šiek tiek tirština kraują), lėtiniams šlapimo pūslės uždegimams.

Rinkti reikėtų žydėjimo metu vos pradėjusias bręsti (žydi nuo balandžio iki vėlyvo rudens).

Jonažolės

Liaudyje jonažolės dėl savo ypatingos cheminės sudėties vadinamos „vaistu nuo 99 ligų“. Jos dezinfekuoja, slopina uždegimus, spazmus ir kraujavimą, gydo ginekologines ligas ir depresiją (aktualu toms dailiosios lyties atstovėms, kurias vargina niūri nuotaika per mėnesines ar menopauzę), tonizuoja, didina kraujospūdį, gerina virškinimą. Kadangi didina odos jautrumą saulei, vasarą jonažolių arbatą patartina gerti ne ryte ar dieną, o vakare.

Veikliosios medžiagos hipericinas ir hiperforinas atkuria sutrikusius energijos srautus smegenyse, todėl jonažolių arbata ramina bei padeda atgauti jėgas. Šis vaistinis augalas sėkmingai naudojamas medicinoje gydant skrandžio ir žarnyno ligas, opaligę, vidurių užkietėjimą, kepenų ir tulžies pūslės ligas, inkstų ir šlapimo pūslės ligas, širdies ir kraujagyslių ligas, aterosklerozę, taip pat sąnariams, gerklės ir kvėpavimo takams, endokrininėms ligoms gydyti.

Vaistinei žaliavai renkama viršutinės žydinčių jonažolių dalys (pjaunama maždaug 30 cm ilgio). Žydi visą vasarą nuo birželio iki rugsėjo.