Kaklo skausmai gali paversti gyvenimą nepakenčiamu: iš akių dingsta linksmi žiburiukai, o ir išdidi eisena taip pat nebe tokia, kaip anksčiau... Jeigu norima pažiūrėti į šoną, tenka arba šnairuoti, arba pasisukti visu kūnu. Bandome gydytis: gerti vaistus, tepliotis geliais, apsivynioti kaklą storu šaliku, tylime sukandę dantis, o kai kantrybė jau visiškai išsenka, pagaliau kreipiamės į gydytoją.

Kaklo raumenys padeda išlaikyti galvą, perduoda iš jos smegenų į kūną (ir atvirkščiai) ateinančius signalus, o kraujagyslės – aprūpina smegenis krauju.

Per dieną vidutiniškai pakreipiame kaklą apie 600 kartų. Tai, kad ši kūno dalis atlieka daugybę funkcijų ir turi pakelti fizinį krūvį, daro ją pažeidžiamą. Nenuostabu, kad kartais išorės veiksniai ir įvairios ligos neigiamai paveikia mūsų savijautą.

Kaklo skausmų priežastys

Kaklo osteochondrozė – gana paplitęs reiškinys. Gydytojai juokais vadina tai „serialų liga“, nes ji užklumpa būtent tuos, kurie gyvena pasyviai, beveik nejuda, nuolat sėdi prilipę prie televizoriaus arba kompiuterio ekrano.

Kaklo slanksteliai yra labai arti vienas kito: jeigu jie pasislenka, užspaudžiami nervai ir kraujagyslės, pablogėja smegenų aprūpinimas krauju. Pasekmė – dažni skausmai ir stiprus galvos svaigimas, ūžimas ausyse. Neretai galvą ir kaklą skauda tuo pačiu metu. Nemaloniausia tai, kad skausmas gali ateiti iki pat pirštų galiukų.

Dažnai osteochondozė vertinama kaip natūralaus senėjimo proceso padarinys: stuburas nusidėvi, patrumpėja ir sukaulėja. Tačiau yra ne viena priežastis, galinti tai pagreitinti, pavyzdžiui:

• Rūkymas. Jis sutrikdo medžiagų apykaitą ir kliudo regeneracijai.
• Nutukimas ir per didelis fizinis aktyvumas padidina stuburui tenkančią apkrovą.
• Gyvenant neaktyviai, padidėja statinis krūvis, sumažėja stuburą palaikančių raumenų tonusas.
• Netaisyklinga laikysena iškreipia stuburą ir sukelia skausmus.

Raumenų uždegimas taip pat gali būti kaklo skausmo priežastis. Jį išprovokuoja stresas, persitempimai, nepatogios miego pozos, ilgas sėdėjimas priešais kompiuterį arba televizorių, važiavimas automobiliu.

Tai ta būsena, kai mes manome, kad „perpūtė kaklą“. Dažnai ji pasireiškia tada, kai pabūname skersvėjyje arba smarkiai šokinėja temperatūra, kai sukaitę po fizinio krūvio išeiname į šaltą orą, prieš tai neapsivynioję kaklo šaliku.

Pirmoji pagalba

Kas jums gali padėti, jeigu pradėjo skaudėti kaklą?

• Ramybė. Tai pirmas dalykas, galintis pagelbėti ištikus tokiai bėdai. Fizinis krūvis ir energingi judesiai skausmą tik dar labiau sustiprins.
• Šiluma. Tai gali būti šildomąjį poveikį turintis tepalas arba degtinės kompresas, dedamas nakčiai. Tiesiog suvilgykite ja vatą, priglauskite prie kaklo, uždenkite celofano plėvele ir apvyniokite šiltu šaliku. Galima naudoti šildykles su pašildytu smėliu, druska arba ryžiais.
• Šaltis. Kartais padeda šalti kompresai: maišelį su ledu reikia suvynioti į rankšluostį ir pridėti prie skaudamos vietos. Paprastai ši priemonė taikoma patyrus traumą.
• Tepalai ir kitos priemonės nuo uždegimo. Atminkite: tabletės neigiamai veikia skrandį, todėl jas reikėtų gerti tik po valgio.
• Lengvas pečių ir kaklo masažas. Paprašykite, kad jį padarytų šeimos nariai arba draugai (bet galima ir patiems). Skausmas sumažės, nes atsipalaiduos raumenys, pagerės limfos ir kraujo cirkuliacija.

Kartais malšinant kaklo skausmus pasitelkiamos ir laiko patikrintos liaudiškos priemonės – kompresai:

• Dirvinių asiūklių kompresai ir tepalai. Tepalas gaminamas taip: 4 dalims nesūdytų kiaulių taukų arba sviesto imama 1 dalis džiovintų dirvinių asiūklių miltelių.
• Manoma, kad padeda išmuiluoti ir soda apibarstyti baltagūžių kopūstų lapai. Su tokiu kompresu galima ir miegoti.
• Bulvės – puiki skausmą malšinanti priemonė. Tereikia 5–7 su lupenomis virtų bulvių ir kelių sluoksnių audeklo. Sutrinkite jas, apvyniokite kaklą šaliku. Vieną po kito nuimkite atšalusį bulvių sluoksnį, patepkite kaklą odekolonu, vėl šiltai apvyniokite ir eikite miegoti. Ryte skausmas turėtų būti daug mažesnis.
• Neretai naudojamas ir parafinas. Juo dviem sluoksniais padengiama skaudama vieta, uždedama celofano plėvelė ir šiltas audinys. Laikoma ne ilgiau kaip pusvalandį.

Tačiau visa tai – tik pirmoji pagalba. Jeigu skausmas nepraeina ar nesumažėja, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Stuburo įtaka mūsų sveikatai

Nugaros smegenys kontroliuoja visų vidaus organų veiklą. Stuburo lankstumas ir jį palaikančių raumenų jėga ilgam išsaugo gerą savijautą. Visi buvę gimnastai paprastai gali pasigirti gera sveikata ir puikia figūra, atrodo jaunesni negu jų bendraamžiai, ir dažniausiai būna puikios nuotaikos.

Jeigu stuburas funkcionuoja ne taip, kaip turėtų, susilpnėja jo ryšys su organais, suprastėja kraujotaka. Ima skaudėti tą vietą, už kurią atsakinga pažeista stuburo dalis.

Pavyzdys: ilgai sėdint ta pačia poza, vieni raumenys įtempti, kiti nedirba visai. Stuburas palaikomas netolygiai, todėl krypsta. Tarpslanksteliniai diskai neišlaiko tokio krūvio, todėl užspaudžiami nervai ir kraujagyslės. Tai vadinama osteochondroze: organizmas mums apie ją praneša skausmu ir sutrikusia vidaus organų veikla.

Tokiomis sąlygomis stresas, peršalimas ar staigesnis judesys gali sukelti skausmą.

Seniau sakydavo: žmogui tiek metų, kiek ir jo stuburui. Jeigu jis bus sveikas, mes ilgiau jausimės jauni ir energingi.

Kaklo skausmo profilaktika

Pagrindinė geros savijautos sąlyga – aktyvus gyvenimo būdas. Reikia palaikyti nugaros ir kaklo raumenų tonusą – taip galima sumažinti kaklo skausmų atsiradimo riziką.

Sustiprinkite kaklą atlikdami izometrinius pratimus. Kiekvienas iš jų daromas po 3–5 kartus per 7–10 sekundžių.

• Stipriai spauskite kakta delną, vėliau – sprandu. Nei galva, nei rankos neturi judėti. Tą patį reikia pakartoti ir su kairiu bei dešiniu smilkiniu.
• Pakiškite delną po smakru ir smarkiai spauskite.
• Pakelkite smakrą aukštyn ir lėtai sukite galvą į šonus tiek, kiek eina.
• Pakartokite pratimą nuleidę smakrą.
• Šiek tiek atloškite galvą ir pamėginkite kairiąja ausimi pasiekti kairį petį, o dešiniąja – dešinį.

Jeigu kasdien laikysitės šių kelių taisyklių, galite sumažinti skausmo atsiradimo riziką.

• Taisyklinga laikysena. Ištieskite stuburą.
• Susitvarkykite savo darbo vietą: sureguliuokite tinkamą kėdės aukštį, monitoriaus atstumą nuo akių taip, kad nereikėtų visą laiką sėdėti susikūprinusiems, palenkusiems kaklą. Kas 15–20 minučių reikėtų pasidaryti pertraukėlę ir truputį pajudėti.
• Išsirinkite gerą čiužinį. Geriausia – kietą. Pasidėkite po kaklu nedidelį volelį.
• Nedarykite galva staigių judesių.
• Vėsiu oru nepamirškite šaliko arba skarelės.
• Taisyklingai maitinkitės. Pasistenkite paįvairinti savo racioną, vartokite stuburui naudingus mineralus ir multivitaminus: kalcį, magnį, B grupės vitaminus. Nepamaišytų ir šaltiena.

Testas: patikrinkite kaklo būklę

• Lėtai lenkite galvą žemyn, stengdamiesi smakru pasiekti krūtinę. Taip pat lėtai atloškite galvą.
• Pasistenkite abiem ausim pasiekti savo pečius.
• Pasukite galvą į kairę ir dešinę 90 laipsnių kampu.
• Pabandykite pažiūrėti sau už nugaros, lėtai sukdami galvą tiek, kiek eina.

Jeigu negalėjote atlikti kurio nors vieno pratimo (pavyzdžiui, pasukti galvos 90 laipsnių kampu), girdėjote traškesį arba jautėte skausmą – gali būti, kad prasideda osteochondrozė.

Jeigu atlikote testą be jokių problemų, galite džiaugtis: jūsų kaklas idealios būklės.

Lengviau negalavimo išvengti, negu atsikratyti. Jeigu skirsite sau pakankamai dėmesio, galėsite apie šią problemą iš viso nebegalvoti.