Sakoma, kad nuoširdus juokas ir ilgas miegas yra geriausi vaistai gydytojo knygoje. Vis dėlto, žmonės susiduria su daugybe ligų, kurioms nugalėti to nepakanka – reikia ne tik didelių ligonio ir medikų pastangų, bet ir lėšų vaistams ar kitoms medicinos priemonėms įsigyti. Tik akis į akį susidūręs su liga žmogus susimąsto, kiek iš tiesų kainuoja gydymas ir vaistai, o apdraustieji arba apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu sužino apie kompensuojamuosius vaistus ir susiskaičiuoja, kad didelė kainos dalis ar net visa kaina yra kompensuojama. Tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų bei kitų medicinos priemonių įsigyti gali tik tie asmenys, kuriems juos išrašo šeimos gydytojas ar specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje paslaugų teikimo sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis.

Vaikų pulmonologė Daiva Žilėnienė, dirbanti Vilniaus miesto Antakalnio klinikinėje ligoninėje, teigia, kad kompensuojamieji vaistai yra būtini, siekiant tinkamai kontroliuoti ligas. „Viena iš kvėpavimo sistemos ligų, kurios gydymui būtini kompensuojamieji vaistai – bronchinė astma. Šie vaistai yra brangūs – taigi pacientams už juos mokėti visą kainą būtų sudėtinga, – įsitikinusi D. Žilėnienė. – Kompensuojamuosius vaistus skiriame atlikę tyrimus, sprendžiame, ar reikalingi antibakteriniai preparatai. Šiuo metu, dėl gero vaistų kompensavimo Lietuvoje, vaikų kvėpavimo sistemos ligas galima kontroliuoti labai gerai.“

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį kompensuojamiems vaistams ir kitoms medicinos priemonėms įsigyti buvo išrašyta kiek daugiau nei 6 mln. receptų, o jų kompensavimui išleista apie 331 mln. litų. Per pirmąjį 2011 m. pusmetį receptų buvo išrašyta 2,6 % mažiau, o kompensavimui išleista 312,8 mln. litų. Prognozuojama, kad per visus 2012 m. suma turėtų išaugti iki 650 mln. litų.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį apsidraudę pacientai išleido beveik 81 mln. litų priemokoms, o tai gerokai mažiau, nei to paties laikotarpio PSDF biudžeto lėšomis apmokėta dalis. Palyginimui, vieno recepto vidutinė priemoka buvo 13,2 lito.

Be kompensavimo būtų sunku

VLK Kompensuojamųjų vaistų skyriaus vedėja Kristina Garuolienė skaičiuoja, kad 2011 m. net 1,17 mln. pacientų vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. „Daugiausiai kompensuojamųjų vaistų tradiciškai suvartoja pensinio amžiaus žmonės: per 2012 m. pirmąjį pusmetį juos vartojo net 75 % pensinio amžiaus moterų ir 66 % vyrų. Kompensuojamųjų vaistų reikėjo 28 % vaikų, 19 % darbingo amžiaus moterų bei 16 % vyrų“, – teigia K. Garuolienė.

„Jeigu vaistai nebūtų kompensuojami, sunkiai įstengtume juos įpirkti iš pensijos, kurią su vyru gauname. Per mėnesį turime išgyventi vos kiek daugiau nei už tūkstantį litų, o jeigu nekompensuotų, beveik visas pajamas abu su vyru turėtume išleisti vaistams. Dabar už vaistus tereikia primokėti iki šimto litų per mėnesį,“ – guodėsi ir džiaugėsi vilnietė pensininkė Ona.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį daugiausiai PSDF biudžeto lėšų buvo išleista vaistams hipertenzijai (68 mln. Lt), cukriniam diabetui (44,3 mln. Lt), astmai (16,3 mln. Lt), šizofrenijai (13,1 mln. Lt), išsėtinei sklerozei (12,8 mln. Lt), priešinės liaukos piktybiniams navikams (10,5 mln. Lt), glaukomai (9,6 mln. Lt) ir lėtiniam virusiniam hepatitui B ir C (8,4 mln. Lt) gydyti.

Jei vaistų kaina nebūtų kompensuojama

Į 2012 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašyta 1850 vaistų, iš jų 405 vaistus galima įsigyti be priemokos. Šių metų Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne yra 962 medicinos pagalbos priemonės, iš jų 61 medicinos priemonę taip pat galima įsigyti be priemokos.

Kompensuojama gali būti 50, 80, 90 ar net visas 100 proc. vaisto bazinės kainos (plačiau apie bazinę kainą – www.vlk.lt).

Jeigu pradėtume skaičiuoti, kiek pinigų išleistume susirgę ir neturėdami sveikatos draudimo, kai visą vaistų kainą tektų mokėti patiems, ir kiek vis dėlto sutaupome apsidraudę ir galėdami įsigyti kompensuojamus vaistus, nustebtume. Didžiajai daliai sunkiomis ligomis sergančių žmonių vaistai būtų neįperkami. Susidūrus su liga patiriami patys blogiausi išgyvenimai, skausmas ir neigiamos emocijos, taigi bent jau didelės vaistų kainos neapsunkina dar labiau.

Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, mėnesio gydymo kursas injekciniais vaistais kainuotų beveik 1000 litų. Šiai dienai visa ši suma yra kompensuojama 100 % ir pacientams primokėti nereikia. Susirgusiems hepatitu C, injekcinių vaistų mėnesio gydymo kaina yra netoli 3000 litų, tačiau žmogui tereikia primokėti ne daugiau kaip 5,15 lito per mėnesį, kadangi draudimas kompensuoja visą likusią vaistų kainą. Išsėtinė sklerozė, lėtinis inkstų nepakankamumas, onkologinės ir onkohematologinės ligos – tai dar keletas sunkių bei „brangių“ ligų, kurių gydymui vaistai kompensuojami 100 %. Jeigu nebūtų kompensuojama, žmonės būtų priversti per mėnesį ligos gydymui išleisti iki 12 000 Lt, o kartais net daugiau.

Ligos, kurioms gydyti skiriami kompensuojamieji vaistai, ir vaistų kainos (nurodyta vieno, pagrindinio šiai ligai gydyti kompensuojamojo vaisto mėnesio gydymo kaina):

• Hepatitas C – 2 700 Lt;
• Išsėtinė sklerozė – 2 640 Lt;
• Lėtinis inkstų nepakankamumas – 890 Lt;
• Lėtinė mieloleukemija – 12 890 Lt;
• Skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiai navikai – 2 550 Lt;
• Prostatos vėžys – 980 Lt.

Jauna moteris iš Zarasų pasakoja, kad artimam šeimos nariui susirgus onkologine liga, vilčių pasveikti beveik nebuvo. „Pirmiausia, žinojome, kad tai grėsminga liga, kurios gydymas sudėtingas ir brangus. Mūsų pajamos mažos, tai ir tokių pinigų gydymui nepavyktų susitaupyti. Sužinojus, kad ligos gydymas ir vaistai yra 100 % kompensuojami, viltis atsirado, – teigia zarasietė. – Jau dvejus metus džiaugiamės gavę visus reikalingus vaistus, įveikę ligą ir pradėję naują gyvenimą.“

Skirtingos to paties vaisto kainos?

Gydytoja pulmonologė J. Žilėnienė sako, kad, susidūręs su liga, žmogus neturėtų spėlioti, kurį vaistą pasirinkti tuomet, kai to paties pavadinimo, bet skirtingų gamintojų vaisto kainos skiriasi. Visą reikiamą informaciją jam turi suteikti vaistą skiriantis gydytojas arba vaistininkas.

Naudinga žinoti, kad vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, gamina įvairūs gamintojai, suteikdami jiems skirtingus pavadinimus. Šių vaistų kainos taip pat skirtingos, tačiau iš analogiškų vaistų visuomet galima pasirinkti tą, kurio priemoka mažesnė. Pagal dabar galiojančią tvarką, vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. VLK atkreipia dėmesį, kad monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o apačioje – brangesnieji. Prie kiekvieno vaisto nurodoma vaisto kaina vaistinėje, kompensuojama kainos dalis (jei tai kompensuojamasis vaistas) ir paciento priemoka.

Be to, kaip teigia Kristina Garuolienė, galioja ir patvirtintas vaistinėse būtinų turėti pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Jame dabar 55 pavadinimų vaistai. Tai antibiotikai, kraujospūdžio mažinimui, skausmo malšinimui, širdies veiklos gerinimui skirti ir kiti dažniausiai skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemokos mažiausios.

Taigi svarbiausia – žinoti kuo daugiau, ir, jei esate apsidraudę, neišleisite daugiau nei būtina.

Daugiau apie kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones skaitykite VLK interneto svetainės (www.vlk.lt) skyrelyje „Žinoti sveika“.