Turbūt nusistebėsite, bet būtybė, kurios ego didesnis už dramblį, iš tikrųjų rūpinasi savo žmogumi.
 
Katės bet ką sugeba apvynioti aplink savo pūkuotas letenėles aštriais nagučiais – jei ne nepriklausomybe ir išdidumu, tai meilumu ir krečiamomis eibėmis. Tačiau jeigu kam nors tai atrodo nepakankama priežastis įsileisti į namus ūsuotąją uzurpatorę, pagalvokite apie visą tą naudą sveikatai, kurią susisemia kačių šeimininkai. O jos tikrai yra – ir moksliškai įrodytos!
 
Sveika širdis, normalus kraujospūdis
 
Kai glostome katę, atsipalaiduoja ne tik ji – šitą turbūt jau esate girdėję. Bet ar žinote, kaip tai vyksta?
 
Braukiant delnu per katės kailiuką žmogaus organizme gaminasi oksitocinas – hormonas, atsakingas už emocinius ryšius. Tas pats, kuris išsiskiria, kai apkabiname kitą žmogų arba kai motina krūtimi maitina kūdikį. Dėl to mažėja arterinis kraujospūdis, kartu traukiasi ir stresas, taigi užtikrinamas ilgalaikis teigiamas poveikis sveikatai.
 
Amerikiečiai mokslininkai iš Minesotos universiteto Insultų tyrimo centro po išsamios ilgametės studijos išsiaiškino, kad per 10 metų laikotarpį kačių savininkams pasireiškė 30 procentų mažesnė rizika mirti nuo infarkto, palyginti su žmonėmis, kurie neaugina kačių.
 
Tyrėjai iš Niujorko universiteto savo ruožtu išsiaiškino, kad žmonių, turinčių bet kokių augintinių, kraujospūdis būna žemesnis nei kitų, o glostant katę ar šunį sumažėja ir hipertenzija sergančių vaikų spaudimas.
 
Mažiau cholesterolio
 
Visiems žinomas faktas, kad tinkama dieta ir sportavimas prisideda mažinant cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje. Bet tyrimai rodo, jog katė pašonėje irgi padeda.
 
Tiesą sakant, rūpinimasis kate mažina cholesterolio koncentraciją veiksmingiau nei kai kurie vaistai, atskleidė dar 2006-aisiais Kanadoje atliktas tyrimas. Dėl to kates auginantys žmonės irgi mažiau rizikuoja patirti infarktus nei neturintieji augintinių.
 
Draugija
 
Katė namuose gali padėti susidoroti su depresinėmis nuotaikomis. Tolimaisiais 1980-aisiais buvo atliktas įdomus tyrimas: ligoninės kardiologijos skyriaus pacientai po išleidimo į namus stebėti metus. Paaiškėjo, jog iki kitų metų išgyveno daugiausia tų, kurie namuose turėjo augintinių, palyginti su širdininkais, neturėjusiais gyvūnų.
 
Bet tai dar ne viskas. Australai specialistai iš Beikerio medicininių tyrimų instituto apklausė pagyvenusius gyvūnų šeimininkus norėdami išsiaiškinti, kokios naudos savo sveikatai jie iš to gauna. 82 procentai apklaustųjų atsakė, kad augintiniai pagerina jų savijautą, kai liūdna; 62 procentai teigė, kad vien glostydami savo gyvūną jie pasijunta geriau; 57 procentai prisipažino, jog išsipasakoja augintiniams visus savo būgštavimus ir rūpesčius.
 
Ir katės, pasirodo, ypač tinka teikti emocinę paramą žmonėms bei palaikyti jiems draugiją. Apklausos rodo, jog šiems gyvūnams teikiama pirmenybė – dėl jų jautrumo ir sumanumo.
 
Tikras paradoksas: katės garsėja kaip itin nepriklausomi gyvūnai, tačiau tarp jų ir šeimininko užsimezga ryšys, kurį 2003-iaisiais Šveicarijoje atliktas tyrimas prilygino romantiškai partnerystei.
 
Stiprybė ištikus nelaimei
 
Gyvenimas kupinas skausmingų patirčių, mylimų brangių žmonių netekčių. Ir tas patirtis mes ištveriame daug lengviau, jeigu pasidalijame sielvartą su augintiniu – ypač kate.
 
Buvo atlikta aibė tyrimų, parodžiusių, kad katės padeda žmonėms greičiau įveikti netekties skausmą ir grįžti į gyvenimą.
 
Palengvina katės ir sielvarto simptomus, tokius kaip nuolatinis raudojimas, ir šiaip morališkai palaiko sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis nepaisant to, jog yra tik gyvūnai. Kai kurie žmonės pasirenka gedėti su savo katėmis, užuot išsilieję kitiems žmonėms ir pasipasakoję, ką jaučia.
 
Pagalba sergantiesiems Alzheimerio liga ir demencija
 
Ilgauodegių draugija sergantiesiems Alzheimerio liga ir senatvine silpnaprotyste tokia naudinga, kad daugelis slaugos namų Vakaruose specialiai apgyvendina ir kates. Nežinia, ar dėl savo supratingumo bei mokėjimo atpažinti kenčiančiuosius ir reikiamą akimirką pasirinkti pacientą, kuriam labiausiai reikia, kad ant kelių susirangytų murkiantis šiltas pūkų kamuolėlis, katės sugeba sumažinti sergančiųjų nerimastingumą bei pagerinti jų savijautą.
 
Kačių savininkai yra protingesni
 
Jeigu dar svarstote, ką įsigyti – šunį ar katę, – ši informacija gali padėti apsispręsti.
 
Britai tyrėjai apklausė gyvūnų savininkus ir išsiaiškino, jog kates auginančių žmonių intelekto koeficientas gerokai aukštesnis nei šunų šeimininkų.
 
Suprantama, neatsitiko taip, kad žmogus įsigijo katę ir staiga tapo protingesnis. Tiesiog katės nereikalauja tiek daug dėmesio kaip šunys. Tad jeigu užsiimate intensyvia intelektine veikla, jums galbūt labiau tiktų turėti ne lojančią, o miaukiančią kompanionę.
 
Vietoj psichoterapeuto
 
Kaip jau galėjote įsitikinti, kad katės gydo, sakoma ne veltui. Naujausiais duomenimis, šie gyvūnai itin naudingi autistams. 2012 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vaikai, kuriems diagnozuotas autizmas ir kurie būdami vyresni nei 5-erių turėjo augintinį, lengviau išmoko dalytis su aplinkiniais bei rodyti jiems atjautą nei jų likimo draugai, neturintys gyvūno.
 
JAV pastaraisiais metais katės vis dažniau pasitelkiamos gyvūnų terapijai, taikomai vaikams, turintiems autizmo spektro raidos sutrikimų, mat daugumai tokių pacientų santūri ir mąsli kačių prigimtis atrodo artimesnė.
 
Stipresnis imunitetas, mažiau alergijų
 
Daugelis tėvų turbūt nustebs, bet katė namuose gali padėti vaikams išvengti rimtų sveikatos problemų – juk milijonai žmonių lig šiol mano, jog šie gyvūnai yra vaikščiojantis visokiausių užkratų šaltinis ir grėsmė imunitetui.
 
Tiesą sakant, yra kaip tik atvirkščiai.
 
2012-aisiais suomių mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 397 vaikai nuo naujagimių iki vienerių metų amžiaus, parodė, jog kuo anksčiau mažyliai pradeda kontaktuoti su gyvūnais (taip pat ir šunimis, ne tik katėmis), tuo stipresnė būna jų imuninė sistema. Vadinasi, tuo rečiau vaikai per savo gyvenimą serga infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, jiems mažesnė rizika tapti alergikais.
 
Moterys, kurios ketina pastoti arba jau laukiasi, irgi turėtų apsvarstyti galimybę įsigyti katę, nes pastojus imunitetas susilpnėja. Būsimoms mamoms yra tik vienas apribojimas – jokiu būdu nesiartinti prie katės išmatų, mat jose esančios bakterijos gali pakenkti negimusiam kūdikiui.
 
Katės murkimas irgi gydo
 
Norite tikėkite, norite ne, bet tai tikrai ne pramanas. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, jog katės murkimas anaiptol nėra vien tik gyvūno pasitenkinimo išraiška. Pasirodo, kai ūsuotoji murkia 20–140 hercų dažniu, teigiamai veikia visų aplinkui esančių žmonių sveikatą.
 
Katės murkimas daro nuostabius dalykus pradedant kaulų sustiprinimu ir baigiant tuo, kad spartina minkštųjų audinių gijimą. Mokslininkai nustatė, kad lūžę kaulai geriausiai gyja esant 25 hercų ir 50 hercų murkimo dažniui. Tačiau tokie pat dažniai pagreitina ir raumenų, sausgyslių, raiščių gijimą, slopina infekciją bei mažina tinimą.
 
Miegosite saldžiau, gyvensite ilgiau ir sveikiau
 
JAV Majo klinikose visai neseniai buvo atliktas tyrimas, patvirtinęs, jog dalijantis guolį su savo murkle daugiau šansų geriau išsimiegoti.
 
Iš tyrime dalyvavusių 150 savanorių 41 procentas patikino tai esant tikra tiesa. Kačių savininkai pasakojo specialistams, kad jaučiasi saugesni, ramesni ir labiau atsipalaidavę, kai šalia į ūsą pučia jų augintinės. Ir nors ekspertai prisipažįsta negalintys kol kas mediciniškai paaiškinti tokio kačių indėlio į šeimininkų komfortišką savijautą, tačiau pabrėžia jokiu būdu negalintys ir paneigti jų teigiamos įtakos, nes tik fiziškai ir psichologiškai atsipalaidavus miegas būna sveikas.
 
O geriausiai viską apibendrino tų pačių garsiųjų Majo klinikų gydytojas onkologas daktaras Edvardas Kriganas. „Mano nuomone, augintinio įsigijimas yra vienas lengviausių ir maloniausių būdų užsitikrinti ilgesnį bei sveikesnį gyvenimą“, – konstatavo jis.
 
Atsargumas gėdos nedaro
 
Žinoma, katės, kaip ir bet kokie kiti gyvūnai, gali kelti tam tikrų grėsmių sveikatai. Kaip jau buvo užsiminta, kačių išmatose gausu parazitinių pirmuonių Toxoplasma gondii, arba toksoplazmų. Patekusios į žmogaus organizmą, jos gali sukelti toksoplazmozę – rimtą infekcinę ligą. Itin sunkiais atvejais ji gali pažeisti smegenis, akis arba kitus organus, todėl yra pavojingiausia žmonėms, kurių silpnesnė imuninė sistema. Nors kartais ir visiškai sveiką imunitetą turintys asmenys gali susidurti su sunkiomis toksoplazmozės pasekmėmis.
 
Katės burnoje taip pat pilna pavojingų bakterijų, galinčių sukelti rimtas infekcijas, jeigu seilių netyčia pateks į kokią žaizdelę.
 
Taigi specialistų patarimas – laikykitės atokiau nuo savo augintinių kraiko dėžučių ir šiurkščių liežuvėlių. Visais kitais atžvilgiais katės yra pūkuotas murkiantis ir šiek tiek padykęs vaistas nuo visų ligų.