Šiuolaikinę kosmetiką galima suskirstyti įvairiai, pavyzdžiui, į dekoratyvinę ir gydomąją. Prie gydomosios priskiriamos tos priemonės, kurios valo odą, gerina jos apsaugines savybes, maitina ir drėkina ją. Tai įvairūs geliai, kremai ir kiti panašūs dalykėliai.

Prie dekoratyvinės kosmetikos priskiriamos tos priemonės, kurios sukurtos maskuoti trūkumus arba pabrėžti kiekvienos dailiosios lyties atstovės privalumus. Tai toniniai kremai, pudra, lūpų dažai, blakstienų tušas ir t. t.

Savo ruožtu gydomoji kosmetika skirstoma dar smulkiau: į gydomąją (tikrąja to žodžio prasme) ir sveikatinamąją, arba profilaktinę.

Gydomąja kosmetika turėtų būti prekiaujama tik vaistinėse – tokios priemonės yra skirtos žmonėms, sergantiems rimtomis odos ligomis. Tačiau ne visa kosmetika, parduodama vaistinėse, yra iš tiesų gydomoji, nes čia galima prekiauti bet kokiomis sertifikuotomis prekėmis.

Sveikatinamosios, arba profilaktinės, kosmetikos tikslas yra visiškai kitas – ji sukurta palaikyti normalią odos būklę (tačiau ne gydyti), užtikrinti gyvybingumą, užkirsti kelią estetiniams trūkumams, pavyzdžiui, plaukų išsausėjimui, raukšlių atsiradimui ir panašiai.

Dekoratyvinė kosmetika taip pat iš dalies prisideda prie šių problemų sprendimo – pavyzdžiui, toninis kremas gali ne tik suteikti veidui tolygų matinį atspalvį, tačiau tuo pačiu ir drėkinti odą. Blakstienų tušas ne tik daro jas ilgesnes ir padidina jų apimtį, tačiau gali ir aprūpinti vitaminais.

Kosmetika gali būti skirta profesionaliam naudojimui (naudojama grožio salonuose), ir masinės gamybos, arba naminė (mes nusiperkame priemonių parduotuvėje ir naudojame jas namie, savarankiškai).

Pagrindinis profesionalios kosmetikos skirtumas nuo naminės yra tas, kad profesionali pasižymi stipriu gydomuoju ir profilaktiniu efektu, be to, ji dažniausiai naudojama keliais etapais. Dėl šios priežasties naudoti profesionalią kosmetiką gali tik specialistas-kosmetologas, o norint tuo užsiimti pačioms, būtina prieš kiekvieną procedūrą išsitirti odą.

Kosmetika taip pat skirstomą į plataus vartojimo (masinė produkcija) ir grožio institutų bei aukštosios mados namų kosmetiką.

Ta, kuri skirta masėms, dažniausiai kainuoja nebrangiai, yra išleidžiama didelėmis partijomis. Paprastai odai ji nekenkia, tačiau ir kažkokių ypatingų stebuklų tikėtis iš jos yra šiek tiek naivu, kadangi jos gamybai nenaudojami nei brangūs ingredientai, nei pažangiausios technologijos.

Kas kita – grožio institutų produkcija: čia iš tiesų pasitelkiamos įvairios naujovės, gaminiai labai kokybiški, gražaus dizaino ir kainuoja atitinkamai brangiau.

Aukštosios mados kosmetiką („liukso“ klasės produkciją) leidžia Aukštosios mados namai (pavyzdžiui, Parfume Christian Dior) ir elitiniai kosmetikos institutai. Tokia kosmetika išsprendžia daugelį estetinių problemų, pavyzdžiui, pagerina odos spalvą. Jeigu reikia ne tiek kosmetinių, kiek gydomųjų preparatų (pavyzdžiui, yra bėdų dėl spuogų ar nuospaudų), „liukso“ klasės produkcija pasitikėti neverta – joje gydomųjų komponentų nėra.

Ar kada kilo klausimas, kas yra „natūrali kosmetika“, „fitokosmetika“ ir panašiai? Kuo skiriasi šios sampratos?

Natūrali kosmetika turėtų būti pagaminta natūralių augalinės, gyvulinės arba mineralinės kilmės komponentų pagrindu. Augalus, naudojamus tokiai kosmetikai, turi auginti profesionalai, o ant kiekvienos pakuotės turi būti pateiktas išsamus komponentų sąrašas, tos valstybės, kurioje bus prekiaujama šia produkcija, kalba.

Natūralioje kosmetikoje neturi būti cheminių komponentų, sukeliančių odos sudirgimus. Kita vertus, ir natūrali kosmetika gali sukelti labai stiprią alerginę reakciją (kiekvieno žmogaus oda gali skirtingai reaguoti į konkrečių augalų, ypač – egzotiškų, ekstraktus). Alergiją gali sukelti ir didelė eterinių aliejų, kurie pakeičia sintetinius konservantus, koncentracija. Vis dėlto ši kosmetika negali būti visiškai natūrali.

Paradoksalu, bet, kaip teigia daugelis specialistų, mūsų oda labiau priima sintetinę, o ne natūralią kosmetiką. Šiuolaikiniai preparatai patogūs tuo, kad juos, kitaip nei natūralias priemones, labai lengva dozuoti. Vis dėlto prie sintetinės kosmetikos oda pripranta greičiau, negu prie natūralios – tai reiškia, kad nustojus ją naudoti, kuriam laikui odos būklė gali pablogėti.

Naminė kosmetika gaminama savomis rankomis iš natūralių komponentų, todėl kartais tapatinama su natūralia. Ji yra gana saugi naudoti (jeigu produktų kokybė gera), tačiau ne tokia efektyvi. Ji naudojama odos priežiūrai: pavyzdžiui, jeigu reikia greito efekto, galima pasidaryti maitinamąją vaisių arba daržovių kaukę ir atgaivinti odą, tačiau poveikis bus trumpalaikis. Dar vienas jos trūkumas yra tai, kad tokios priemonės netinka jautriai odai. Svarbu atsižvelgti, kad mūsų aplinka užteršiama vis labiau, tad galima suabejoti ir naminės kosmetikos saugumu.

Fitokosmetika – natūralios kosmetikos atmaina. Pagal tarptautinius standartus, 70 % jos sudėties turi sudaryti gydomieji augalų ekstraktai. Pasiekti reikiamą konsistenciją galima tik naudojant augalinės arba gyvulinės kilmės komponentus.

Nieko nestebina tas faktas, kad kartais kosmetikos gamintojai pasukčiauja ir fitokosmetika vadina netgi tas priemones, kuriose tėra 1–2 augaliniai komponentai.

„Brangioji kosmetika“ – taip vadinamos priemonės, kurių sudėtyje yra brangiųjų ir pusiau brangiųjų priedų (pavyzdžiui, aukso, sidabro, deimantų, gintaro, nefrito, jaspio ir t. t.). Anot mokslininkų, šie komponentai gali ženkliai padidinti kosmetinio preparato poveikį.

Pagrindinės kosmetinės priemonės, naudojamos odos priežiūrai:

• Valomosios priemonės – muilas, geliai, makiažo valikliai, kosmetinis pienelis;
• Tonizuojamosios priemonės – tonikai, tonizuojamieji aliejai, kosmetinis ledas;
• Drėkinamosios priemonės – drėkinamieji kremai, geliai, drėkinamosios kaukės;
• Maitinamosios priemonės – maitinamieji kremai, maitinamosios kaukės;
• Apsauginės priemonės – priemonės, kurios apsaugo nuo UV spindulių, vėjo, šalčio ir pramoninių veiksnių (cheminių rūgščių ir kitų dirgiklių).