Gimęs vaikutis patenka į jam visiškai neįprastas sąlygas – temperatūra čia žemesnė (lyginant su ta, kuri buvo motinos įsčiose), atsiranda naujų dirgiklių. Mažyliui reikia išmokti savarankiškai kvėpuoti, priprasti prie pakitusios kraujotakos ir naujo būdo gauti maistinių medžiagų.

Ribinės (kitaip tariant – tranzityvinės, laikinos) naujagimių būklės – tai simptomai, nulemti organizmo adaptacijos ir nereikalaujantys specialaus gydymo. Jie praeina maždaug po 28 dienų.

Laikina hipotermija (sumažėjusi kūno temperatūra) pasireiškia per pirmąsias 30 gyvenimo minučių. Apie 5–6 valandą temperatūra pakyla ir nusistovi. Jeigu taip nutinka vėliau, vadinasi, vaikučio organizmo kompensacinė-prisitaikomoji reakcija nėra pakankamai aktyvi. Iš karto po gimimo mažylis susupamas į sterilų, pašildytą ir šiek tiek sudrėkintą audinį, kad dėl garuojančios nuo odos drėgmės nesušaltų. Jis paguldomas ant pašildyto staliuko, o gimdymo salėje palaikoma ne žemesnė kaip 24 laipsnių temperatūra.

Fiziologinis kūno masės kritimas. Jo priežastis – badas (pieno ir vandens trūkumas) pirmosiomis gyvenimo dienomis. Džiūsta virkštelė, pašalinamos pirmosios išmatos, tad masė mažėja. Labiausiai kūno masė sumažėja 3–4 dieną. Gerai maitinant ir prižiūrint netenkama 6–10 % kūno masės (vidutiniškai – iki 300 g). Po šio periodo mažylis ima priaugti svorio (nuo 10 iki 50 g kasdien).

Tranzityvinės inkstų funkcijų ypatybės. Ankstyvoji naujagimių oligurija – šlapimo kiekio sumažėjimas pirmąsias tris gyvenimo dienas (jo šiuo periodu išskiriama mažiau kaip 15 ml/kg per parą). Tai vertinama kaip vaikučio prisitaikymo reakcija (juk pirmosiomis dienomis maistinių medžiagų ir vandens jis gauna nedaug, be to, drėgmė prarandama ir kvėpuojant). Šlapinimosi dažnumas nesikeičia visą mėnesį – maždaug 20 kartų per parą (tačiau pirmąsias tris dienas tai daroma daug rečiau). Nežiūrint į tai, jau nuo pirmųjų dienų vienkartines sauskelnes rekomenduojama keisti kas 2–3 valandas.

Proteinurija (baltymai šlapime) pirmosiomis gyvenimo dienomis būna kiekvienam naujagimiui. Šlapimas dėl to gali atrodyti drumstas.

Šlapimo rūgšties infarktas – šlapimo rūgšties kristalų kaupimasis surenkamųjų kanalėlių spindyje. Galima pastebėti, kad vystyklai nusidažo plytų spalva. Kai kurios naujagimių ląstelės irsta itin sparčiai, ypač leukocitai. Irimo produktai virsta šlapimo rūgšties kristalais. Viskas praeina maždaug per 7–10 dienų, be jokio gydymo.

Laikina disbakteriozė. Tai pereinamoji būsena, pasireiškianti kiekvienam naujagimiui žarnyno mikrofloros atsiradimu. Jeigu nėštumas nekomplikuotas, vaisius yra sterilus. Jau gimimo metu ant odos ir gleivinių apsigyvena gimdos kanalų flora. Užkrato šaltiniu gali būti ir medicinos personalo rankos, oras, priežiūros priemonės, motinos pienas.


Tranzityvinis žarnyno kataras (fiziologinė naujagimių dispepsija) pasireiškia visiems be išimties naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę. Pirmosios išmatos pašalinamos tik po dienos ar dviejų, rečiau – po trijų. Tai yra dalelės ir medžiagos, kurias mažylis prarijo dar būdamas įsčiose. Po to imama šalinti dažniau, išmatos nebėra homogeniškos ar vienspalvės – tokia būsena vadinama pereinamuoju žarnyno kataru. Dar vėliau viskas normalizuojasi – maitinant krūtimi išmatos bus geltonos, rūgštaus kvapo. Jose gali būti gleivių. Maitinant mišinukais išmatos būna tirštesnės, turi aštrų kvapą.

Toksinė naujagimių eritema. Tai bėrimas rausvomis dėmelėmis su pilkai gelsvu viduriuku. Dažniausiai išberia alkūnes, kelėnus, smulkius sąnarius, krūtinę. Dėmelių atsiranda 3–5 gyvenimo dieną. Dažnai tai sutampa su maksimaliu kūno masės kritimu. Mažylis jaučiasi gerai, temperatūra normali. Priežastis – vaikučio organizme apsigyvenę mikroorganizmai, išskiriantys toksinus, kurie iš žarnyno patenka tiesiai į kraują. Po kelių dienų organizmas pats susitvarko su šia problema. Dažniausiai toksinė eritema pasireiškia tiems vaikučiams, kurie paveldi polinkį į alergines odos reakcijas. Paprastai bėrimas praeina po 2–3 dienų. Gydymo dažniausiai nereikia, tačiau kai kuriais atvejais būtina daugiau gerti, gydytojas išrašo antihistaminų (vaistų nuo alergijos).

Odos dangalų šerpetojimas. Atsiranda 3–5 gyvenimo dieną, dažniausiai – ant pilvo, krūtinės. Itin smarkiai oda lupasi pernešiotiems mažyliams. Gydymo nereikia, tačiau po maudymo šerpetojančias vietas būtina tepti drėkinamuoju vaikišku kremu arba kosmetiniu pieneliu.

Fiziologinė gelta. Po gimimo prasideda aktyvus senųjų eritrocitų irimas ir prasideda naujų gamyba. Kepenys turi utilizuoti bilirubino (hemoglobino irimo produkto) perteklių, tačiau nebrandūs naujagimio kepenų fermentai  nesusidoroja su užduotimi, tad didelis jo kiekis patenka į kraują ir nudažo odą geltona spalva. Pasireiškia tai 2–3 vaikučio gyvenimo dieną, savo apogėjų pasiekia 4–6, o išnyksta – apie 7–10. Savijauta būna normali. Tačiau gelta gali būti ir ne fiziologinė (pavyzdžiui, kai nesutampa kraujo grupės ir Rh faktoriai), todėl jei matai, kad odelė pageltusi, būtina kreiptis į gydytoją.

Hormonų krizė. Jos priežastis – estrogenų (moteriškų lytinių hormonų) kiekio padidėjimas. Neišnešiotiems vaikams ji pasitaiko rečiau, be to, nėra taip išreikšta, nes jie dar nėra pakankamai tam subrendę. Apraiškos įvairios: vulvovaginitas, metroragija, padidėjusi odos pigmentacija ir kt.

Milijos. Tai naujagimių bėrimo rūšis, pasireiškianti užsikimšus prakaito liaukoms. Atsiranda baltų taškelių ant veido, nosies. Per 2–3 savaites jos išnyksta.

Odos hiperpigmentacija. Oda aplink spenelius ir kapšelį patamsėja. Praeina be gydymo antrąją gyvenimo savaitę.

Trumpalaikė hipertermija (padidėjusi kūno temperatūra). Pasireiškia 3–5 gyvenimo dieną. Temperatūra gali pakilti iki 38,5–39,5 laipsnių. Vaikutis neramus, godžiai čiulpia, galima pastebėti dehidratacijai būdingus požymius (oda sausa, momenėlis susitraukęs). Jos atsiradimą lemia perkaitimas (jeigu temperatūra palatoje siekia daugiau kaip 24 laipsnius), mažylis guldomas šalia radiatoriaus, atsiduria po tiesioginiais saulės spinduliais ir pan.), skysčių trūkumas. Kita priežastis – vaikas pripratęs būti vandenyje, o patenka į orą, kur sausa, o temperatūra nėra pastovi. Be to, pirmosiomis dienomis mamytė gali neturėti pakankamai pieno. Naujagimiui netekti net ir 50–100 g vandens per dieną jau yra gana daug…

Laikinas imunodeficitas. Stresas ir hormoninio fono pokyčiai, antigenų ataka iš karto po gimdymo, badavimas, biologiškai aktyvių medžiagų trūkumas – pagrindinės imunodeficito priežastys. Labiausiai jis išreikštas pirmąsias tris gyvenimo dienas, todėl su naujagimiais šiuo laikotarpiu stengiamasi elgtis kaip galima atsargiau – vystykliukai ir rūbeliai turi būti kruopščiai apdoroti, kad mažylis nesusirgtų.