Vieniems žaliavalgystė – tai nuotykis, galimybė patirti kažką nauja ir dar neatrasta, kitiems – tiesiog būtinybė, o dar kitiems – kažkas iracionalaus ir sunkiai paaiškinama. Vis dėlto negalima nepastebėti, kad šis reiškinys Lietuvoje taip pat tampa vis populiaresnis, todėl nutarėme pakalbinti  žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadovę Olgą Dzindzeletą.

Kaip kilo mintis atidaryti žalio maisto restoraną?
Tai buvo jau prieš 2,5 metų – naturalus sprendimas gimė iš mūsų naujo gyvenimo būdo, iš noro parodyti žmonėms, kad gali būti „ir kitaip“, kad restoranuose gali būti ir gyvo/žalio maisto, kad toks maistas ne tik sveikas, bet ir skanus.

Kas paskatino žengti šį žingsnį?
Mūsų norų ir finansinių galimybių sutapimas.

Tikriausiai sutiksite, kad žaliavalgystė – labai prieštaringai vertinamas reiškinys. Ką Jums reiškia toks gyvenimo būdas?
Dabar tai yra tiesiog mūsų gyvenimo būdas be jokių prieštaravimų, nes jis sutapo su mūsų požiuriu į gyvenimą. O prieštaravimai atsiranda tuomet, kai vieno žmogaus požiūris, žinios nesutampa su kito žmogaus požiūriu.
 
Ar niekada neteko gailėtis, kad pasukote šiuo keliu?
Tikrai ne!

Papasakokite šiek tiek apie „Raw Raw“ žaliavalgystės pamokas: kaip seniai ir kaip dažnai jas rengiate, ką veikiate jų metu, kokie žmonės į jas ateina?
Pirma pamoka įvyko lygiai prieš dvejus metus. Yra žmonių iš tos pirmos grupės, kurie ateina į pamokas ir dabar, atvažiuoja iš kitų miestų. Iš tikrųjų kulinarinės pamokos jau tapo ne tik vieta, kur galima išmokti žaliavalgiškos virtuvės principų, bet ir vieta, kur vyksta bendraminčių susiburimai, dalinimasis patirtimi. Čia mums visiems gera kartu!

Kokiais principais vadovaujatės savo darbe?
Mūsų restoranas – šeimos restoranas. Tiesa, dirba ne tik šeimos nariai, bet visa komanda – tai yra tikra šeima plačiąja prasme. Mes visi daugiau ar mažiau bendraminčiai, turim panašų požiuri į tokį gyvenimo būdą ir todėl pagrindinis mūsų principas – šiltai sutikti savo sviečius, pateikti valgį, paruoštą su meile, ir sukurti jaukią atmosferą mūsų restorane.

Jūsų restorane apsilankę klientai tikriausiai kartais nori sužinoti ir patikusio patiekalo receptą. Ar dalinatės su jais kulinarinėmis paslaptimis?
Taip, kartais būna, kad sviečiai klausia, iš ko pagaminti patiekalai arba gėrimai, desertai. Bendrais principais pasidaliname, tačiau restorano valgiaraščio patiekalų receptais – ne (šypsoso – red.).

Gal ir mūsų skaitytojams išduosite vieną kitą sveiką ir skanų receptuką?

Cikorijų salotos su garstyčių padažu

Sudėtis:

2 smulkiai supjastytos cikorijos;
1 st. granatų sėklų;
1 šiaudeliais supjaustytas obuolys;
½ st. graikinių riešutų;
2 šaukštai citrinų sulčių.

Eiga:

•    Supjaustytas cikorijas apšlakstyti citrinų sultimis;
•    Sumaišyti su likusiais produktais;
•    Užpilti padažą.

Padažo sudėtis:

2 š. medaus (klevų arba agavų sirupo);
¼ st. citrinų sulčių;
½ a. š. garstyčių miltelių;
½ st. alyvuogių aliejaus;
druskos ir pipirų pagal skonį

Eiga:

•    Sudėti  visus produktus į blenderį ir sumalti iki tąsios konsistencijos.

Iš kur semiatės idėjų ir įkvėpimo?
Nežinau, gal tiesiog iš gyvenimo, iš bendravimo...

Ką laikytumėte savo mokytojais?
Jeigu kalbėtume apie kulinariją ir virtuvę apskritai – mano pirma mokytoja buvo mama. O žaliavalgiška virtuvė... Nebuvo konkretaus mokytojo. Buvo internetas, mano „tradicinės“ virtuvės patirtis, net labiau hobis, o toliau – jau kūryba.

Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?
Aš linkiu visiems laimės, sveikatos ir meilės!

Dėkojame už pokalbį.