Džiugu tiems, kurie niekuomet nesusidūrė su ne itin simpatingais, tačiau labai dažnai pasirodančiais svečiais – tarakonais ir skruzdėmis. Iš kur jie atkeliauja? Kaip jie gyvena? Ir kaip juos išprašyti lauk?

Tarakonai

Tarakonų rūšių yra daugybė, tačiau dažniausi mūsų namų svečiai – raudonieji Blattella germanica, užaugantys iki 10-16 mm. Jų patelės į specialią lervutę padeda 30-40 kiaušinėlių, kur jie saugiai bręsta maždaug mėnesį laiko. Tuomet iš lervutės išsirita mažiukai tarakoniukai, dar vadinami nimfomis. 50-60 dienų bėgyje šie mažyliai sparčiai auga ir pasiekia suaugusių tarakonų dydį. Nesunku paskaičiuoti, kaip greitai progresuoja tarakonų populiacija: per 20-30 savo gyvenimo savaičių viena patelė padeda 10 tokių lervučių, kurių kiekvienoje gyvena 30-40 palikuonių.

Tarakonai – tikri keliaunininkai. Į Šiaurės Ameriką ir Europą jie atkeliavo iš Azijos, taigi jų populiacija pasiskleidė praktiškai po visą pasaulį. Paprastai tarakonai mėgsta šilumą, tačiau gali prisitaikyti ir prie šaltų žiemų, juk lauke nakvoti tikrai netenka, kai yra tiek daugybė gerai šildomų namų. Tačiau be šilumos tarakonams būtina dar viena išgyvenimo sąlyga – maistas. Jiems tinka viskas: ir mūsų maisto likučiai, ir oda, ir muilas, ir netgi popierius. O ir vandens įprastai netrūksta. Tiesiog rojus, o ne gyvenimas.

Kadangi tarakonai per visą dieną apsilanko pačiose įvairiose vietelėse – nuo kanalizacijos vamzdžių iki jūsų lėkštės, jie po visur nešioja infekcijas, kurios gali sukelti rimtus žarnyno sutrikimus. Taigi kovojame su tarakonais ne tik dėl to, kad jie tiesiog ne itin patrauklūs, bet ir dėl to, kad jie kelia rimtą grėsmę sveikatai. Deja, ši kova dažniausiai trunka visą amžinybę, nes tarakonai labai atkaklūs ir anksčiau ar vėliau dažniausiai sugrįžta.

Skruzdės

Namuose apsigyvenusios rudosios skruzdės suteikia labai daug nepatogumų, nes išvaryti jas – praktiškai neįmanoma. Моnomorium pharaonis įsitvirtino žmonių namuose XIX amžiaus viduryje. Laivais jos atvyko iš Afrikos į Angliją ir priešingai nei tarakonai, apsigyveno ne tik virtuvėje, bet ir visose kitose patalpose. Keliauti ir ieškoti namų skruzdėms praktiškai netenka, nes mes patys jas parsinešame iš parduotuvių ar kitų vietų.

Skruzdžių maisto racionas labai įvairus: visi maisto produktai, dantų pasta, muilas, kremas, tapetai, kiti vabzdžiai ir t.t. Be to, be maisto skruzdės gali gyventi labai ilgai... iki 8 mėnesių. Svarbiausia, kad būtų šilta, tamsu ir drėgna.

Kiekviename skruzdžių lizde, kuriam vadovauja suaugusi patelė, gyvena apie 5000 klano narių. Jei sąlygos itin palankios, jų populiacija išplinta iki kelių šimtų tūkstančių. Kiekviena patelė per visą gyvenimą padeda maždaug 500 kiaušinėlių, kurie 30-45 dienų laikotarpyje išauga iki suaugusių skruzdžių. Baisiausia, jei keli skruzdžių klanai susijungia į vieną...

Kaip kovoti?

Bendra taktika, tinkanti kovai su skruzdėmis ir tarakonais – tai kolonijų ardymas. Anksčiau mūsų mamos ir močiutės naudodavo naminius mišinius, pavyzdžiui boro rūgšties ir cukraus košeles. Šiandien šiam tikslui yra specialios priemonės – insekticidai, sukeliantys vabzdžiams nervų sistemos sutrikimus. Taigi jie yra suparaližuojami ir tokiu būdu miršta.

Į šiuos insekticidus dedami specialūs feromonai, kurie labai traukia kenkėjus. Priklausomai nuo insekticido formos, nuodai patenka įvairiais būdais:

• Patekus ant odos (aerozoliai, milteliai, želė)
• Per burną (įvairios košelės)
• Per kvėpavimo takus (aerozoliai ir garai)

Deja, dažniausiai vien tokių būdų nepakanka ir tenka kviestis specialistus, kurie, naudodami specialius prietaisus, gali išpurkšti visus namus. Trūkumas – dažniausiai tenka kuriam laikui palikti savo namus. Be to, jei gyvenate daugiabutyje, reikėtų, kad tą pačią procedūrą atliktų visi namo gyventojai, antraip pas kaimynus apsigyvenę parazitai po kurio laiko užklys ir pas jus.

Jei nuspręsite parazitus naikinti patys, siūlome vienu metu išbandyti kelias skirtingas priemones: pieštukus, aerozolius, spąstus. Tačiau atsiminkite, kad parazitai įgauna atsparumą nuodų veikliosioms medžiagoms, todėl jei po kelių mėnesių namuose vėl pasirodys nekviesti svečiai, reikėtų rinktis priemones su kitokiomis nei prieš tai veikliosiomis medžiagomis, nes tėvai atsparumą perduos savo palikuonims.