Žmonės traukia į gamtą ar bent jau į kiemą pasikepti skanios ir sultingos mėsytės... Nors apie pavojus, kurių gali kilti iškylos metu, medikai įspėja kiekvienais metais, apsinuodijimų, nudegimų ir kitų panašių nelaimių vis dėlto nemažėja. Dėl šios priežasties siūlome atkreipti dėmesį į kelis patarimus, kurie padės išvengti nepageidaujamų neatsargaus elgesio pasekmių.

Mėsa + likeris = apsinuodijimas

Užsigerti šašlykus desertiniu vynu arba likeriu – prasta mintis, nes tikėtina, kad tai baigsis labai rimtu apsinuodijimu. Esmė ta, kad koncentruoti saldumynai (o šie gėrimai tokie ir yra) verčia skrandį visą turinį nuleisti į žarnyną, o šis virškinti baltymų negali. Kitaip tariant, maistas užsistovi, prasideda puvimo procesai ir kaip pasekmė – intoksikacija. Idealiu atveju reikėtų gerti nebent sausą vyną, bet tik ne likerį.

Negalima daryti šašlykų asorti – kiaulienos su vištiena vėrinukai neretai baigiasi alerginėm reakcijom.

Lentelė, ant kurios pjaustote mėsą, negali būti naudojama daržovių ir vaisių pjaustymui – lentelės šiems maisto produktams  turi būti atskiros.


Šašlykai turi kepti ne trumpiau kaip 30 minučių. Ar jie jau iškepė, galima nustatyti labai paprastai: įsmeikite į mėsos gabaliuką nusmailintą degtuką arba dantų krapštuką. Jeigu jis liko sausas, galima nuimti nuo ugnies. Nepamirškite, kad šašlykinės kraštai vėsesni nei centras, todėl iešmus reikėtų kaitalioti vietomis. Ir atminkite, kad blogai iškepusi mėsa gali ne tik sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą, bet ir užkrėsti jus parazitais, su kuriais kovosite ne dieną ir ne dvi.

Prieš degdami laužą toje vietoje, kur jį kažkas anksčiau jau degino, būtinai pašalinkite anglis ir pelenus – daugelis žmonių į ugnį sumeta plastikinius indus ir kitas šiukšles, tad kepdami mėsą tokioje vietoje jūs smarkiai rizikuojate: toksiškos medžiagos gali patekti į jūsų organizmą ir sukelti daugybę problemų.

Pirmoji pagalba

Jeigu prasidėjo negalavimai, geriau išplauti skrandį. Tiks net paprasčiausias vanduo, tačiau galima į jį įberti druskos (1 arbatinį šaukštelį 2–3 stiklinėms vandens). Viena vertus, druska sustiprins vėmimo refleksą, kita vertus – išvalys kraują.

Ką daryti toliau? Paguldykite nukentėjusįjį ant šono ir pakiškite ką nors po galva (tai gali būti, pavyzdžiui, sulankstyti drabužiai). Tegul jis ramiai paguli pusę valandos. Po to duokite išgerti žaliosios arbatos su cukrumi: šis gėrimas pasitarnaus kaip antibiotikas, o cukrus pamaitins nusilpusį organizmą. Juodosios arbatos šiuo atveju geriau neduoti – ji lėtina peristaltiką, o apsinuodijusiam organizmui to reikia mažiausiai.

Pasiūlykite tokiam žmogui suvalgyti obuolį arba kokį nors citrusinį vaisių – tai papildomai išvalys organizmą ir suteiks jam naujų jėgų. Jokiais kitais saldžiais gėrimais (išskyrus anksčiau minėtą arbatą su cukrumi) geriau negirdykite: sultyse iš pakelio (jau nekalbant apie visokius limonadus ir energinius gėrimus) labai daug dažiklių ir įvairių cheminių priedų, kurie tik dar labiau pablogina nukentėjusiojo būklę.