Ne kartą esame girdėję, kad šiuolaikinio pasaulio problema yra skubėjimas. Įvertinę, kad nuolat skubame, tuojau pat pradedame taisytis: praktikuojame jogą, imame ieškoti savasties seminaruose ir knygose, bendraujame su išmintingais žmonėmis ir darome viską vardan vieno tikslo – savęs įprasminimo.

Ar kada susimąstėte apie gyvenimo tempo sulėtinimą? Tokį gyvenimą, kuriame nėra viršvalandžių, streso, pikto boso, kasdienio spoksojimo į kompiuterio ekraną, vartotojiškumo bangos ir daugelio faktorių, kurie nepadeda mums įprasminti savo egzistencijos.

„65-iose valstybėse atlikto Pasaulio Vertybių Tyrimo (ang. „World Values Survey“) duomenimis, pinigai ir pasitenkinimo jausmas turi tiesioginį ryšį tik jei per metus uždirbama iki 13 tūkst. dolerių (apie 39 tūkstančius litų). Peržengus šią ribą, proporcijos išsikraipo, ir padidėjęs uždarbis visiškai nepadidina laimės. Galbūt todėl vis labiau įsisiūbuojantis subkultūrinis judėjimas dar į lietuvių kalbą neišverstu pavadinimu „downshifting“ į savo gretas pritraukia vis daugiau nuo įtempto ir dažnai, rodos, beprasmio gyvenimo būdo pavargusių žmonių“, – rašoma žurnale Green‘as.

Paprasto gyvenimo link

„Downshiftingą“ dažniausiai pasirenka žmonės, pavargę nuo materializmo, besaikio vartojimo, masinės kultūros ar tiesiog norėdami daugiau laiko skirti šeimai, dvasiniam tobulėjimui, matyti, kaip keičiasi metų laikai, patirti mažiau streso ir gyventi sveikiau. Dažnas turbūt pagalvoja, kad atsiduriame užburtame rate – aštuonios valandos darbo, aštuonios miego, namų ruoša ir kas lieka mums?

Wikipedijoje šis naujas terminas apibūdinamas kaip „paprastas gyvenimas“ (angl. Simple living) – gyvenimo būdas atsisakant bereikalingos materialinės gerovės, prestižo. Sąmoningas sprendimas pereiti prie paprastesnio gyvenimo yra vadinamas downshifting („daunšiftingu“).

Gal ir neveltui pasirenkamas toks sprendimas. Visai neseniai, po 72 metų tyrinėjimų, Harvardo (JAV) universiteto mokslininkams pavyko nustatyti, kas žmogui yra tikroji laimė. „Tyrimais buvo įrodyta, kad laimingus žmones daro ne puikus išsilavinimas, karjeros aukštumos ar didelis atlyginimas, o sėkminga santuoka ir geri tarpusavio santykiai su kitais žmonėmis. Таip pat patirti laimę padeda sveikas gyvenimo būdas: žalingų įpročių nebuvimas ir bent minimalus sportavimas ir normalus kūno svoris“, – rašoma „The Telegraph".

Mažinam gyvenimo tempą viena pavara


Knygos „Downshifting manifest“ autorė Tracey Smith savo skaitytojams suformulavo šūkį šiam gyvensenos būdui: „Aš pasižadu viena pavara sulėtinti savo gyvenimo tempą, savo sveikatos, savo gerovės, savo aplinkos ir tų, kuriuos be galo myliu, labui“.

„Daunšifterių“ teigimu, mes gyvename kreditinėje kultūroje, kurioje vadovaujamasi principu „pirk dabar, mokėk vėliau“, taip pamirštame tikrąją daiktų vertę ir kaip sunkiai jiems uždirbome. Todėl čia esminiu principu tampa gyvenimo tempo lėtinimas ir prasmingas laiko leidimas, o ne pinigų švaistymas.

Daugiau nei prieš dešimtmetį atlikta Merck Family Fund studija ir apklausa parodė, kad beveik 90 proc. pasirinkusiųjų paprastesnį gyvenimo būdą yra žymiai laimingesni nei anksčiau. Dabar šie žmonės mažiau galvoja apie pajamas, o daugiau laiko skiria šeimai, bendruomenei ir aplinkai.

Australijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje šis gyvenimo būdas jau vadinamas fenomenu. Šiais laikais žmonės darbe praleidžia vis daugiau laiko, patiria daugiau streso, o po darbo dažnai poilsiauja prie televizoriaus. 2000 m. Australijoje buvo paskaičiuota, kad vidutinis darbo laikas buvo 45 valandos per savaitę. Po dviejų metų pakartojus apklausą, paaiškėjo, kad gyventojai sumažino savo darbo laiką 26 procentais, t.y. iki 41,9 val. Apklausos dalyviai teigė, kad tai padarė norėdami labiau džiaugtis gyvenimu.

Jie čia pat – tarp mūsų

Stereotipinėje visuomenėje priimta manyti, kad „downshifteris“ yra išsišokęs keistuolis ar tiesiog nesėkmingai karjerą užbaigęs specialistas, kuris dėl finansinių rūpesčių išsikėlė į kaimą. Tačiau kitokio gyvenimo būdo pasirinkimas yra sąmoningas ir gerai apgalvotas veiksmas. Juk šie žmonės nusprendžia daug ko atsisakyti ir sulėtinti tempą, o ne išnykti nuo žemės paviršiaus, tad jie turi nuspręsti, kaip gyvens toliau.

Vieni nusprendžia pradėti individualią veiklą, kur jie patys bus savo laiko savininkai. Turi hobius, galinčius generuoti pajamas. Antrieji nusprendžia mažiau vartoti: perka tik tuos daiktus, kurie yra iš tiesų būtini, nesusivilioja reklama, prekės ženklais ir dirbtinai brukamais niekučiais. Tretieji tiesiog įjungia žemesnę pavarą: sumažima darbo laiką, pavyzdžiui, iš pilno etato pereina į pusę, kad galėtų daugiau laiko praleisti su šeima ar užsiiminėti mėgstama veikla.

Pasaulyje ši kultūra įsigalėjusi jau gana stipriai ir plinta toliau, neketindama sustoti. "Downshifterius" galite sutikti čia pat gatvėje ar kaimynystėje. Jie taip pat aktyviai rūpinasi gamta, rūšiuoja atliekas, skatina mažesnį natūralių išteklių vartojimą bei augina ekologiškas daržoves.

O gal ir jūs esate „downshifteris?“