Miesto gyventojai dažnai pasvajoja apie šviežias, savo rankomis užaugintas daržoves ar gardžiai kvepiančias prieskonines žoleles, tačiau neretai svajonės taip ir lieka neįgyvendintos, juk, atrodo, gyvenant daugiabutyje tokiems norams tiesiog nelemta išsipildyti. Ir vis dėl to... Jums nebūtina sodyba ar sklypas prie namų, juk daugiabučio balkone galime auginti svogūnų, bazilikų, petražolių vieną kitą pomidorų krūmą ar braškių kerelius. Šioms gėrybėms vietos daug nereikia, o gautų vitaminų ir bioaktyvių medžiagų kiekis pranoks kelis vitaminų buteliukus.

Kokių priemonių reikės ekologiškai lysvei?

Vazonėliai. Prieskoniams auginti mums prireiks keleto skirtingų dydžių vazonėlių. Parduotuvėse galite rinktis iš plataus asortimento: nuo molinių iki pagamintų iš kartono. Daržovėms auginti labiau tiks lovelis. Jų taip pat būna įvairių dydžių, tad pirmiausia atkreipkite dėmesį, kad jis tipltų į jūsų balkoną ir į jį tilptų jūsų planuojamos auginti daržovės.

Dirvožemis ir sėklos. Grunto prieskoniams ir dažovėms galite rasti sodo ir ūkio reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse, turguje arba galite paprašyti sodą turinčio draugo, kad parūpintų žemės. Daržovėms, kad geriau augtų, gali prireikti trąšų – pirkite ekologiškas. Sėklas taip pat būtų geriausia, kad rinktumėtės ekologiškas.

Saulės šviesa. Kambaryje turėtų būti ne mažesnė kaip 17-18 laipsnių temperatūra. Prieskoniai turėtų augti ten, kur šildo saulė, kad gautų tiesioginių spindulių. Įmanoma augalus pripratinti ir prie žemesnės temperatūros ar mažiau šviesos, bet tada jie nebus tokie vešlūs, augs lėčiau. Šiltuoju metų laiku kuo dažniau praverkite langą, kad augalai galėtų įkvėpti gryno oro.

Auginimo procesas. Į vazonėlį ar lovelį suberkite žemes, kad iki vazonėlio krašto liktų maždaug 0,5 cm.

Prieš beriant sėklas į žemę, gerai ją palaistykite, kad sudrėktų. Sėklas išbarstykite tolygiai, pridenkite jas plonu žemės sluoksniu, dar kartą palaistykite, pirštais atsargiai sulyginkite paviršių. Pastatykite lovelį į tamsią šiltą vietą, pridenkite polietileno plėvele – taip augalams saugoma šiluma ir drėgmė.

Kai prasikala mažučiai daigai, dangą galima nuimti o visą prieskonių lysvę perkelti ten, kur šilta ir šviesu – pavyzdžiui, ant virtuvės palangės ar į įstiklintą balkoną. Toliau prieskoniai prižiūrimi juos reguliariai laistant ir tręšiant.

Paaugusius prieskonių lapelius kartkartėmis galite apkarpyti – augalai geriau viešės. Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolelės ir augalai sudygsta per 2-7 dienas.

Nors namų sąlygomis prieskoniai išauga kiek mažesni nei sode, gryname ore, savo aromatu ir skoninėmis savybėmis tikrai nenusileidžia.

Norite, kad prieskonių vazonėliai virstų stilinga interjero detale? Dekoruokite vazonėlius mėgstamomis spalvomis, ornamentais. Galite sudėti į pintus vazonėlius, medines dėžutes ar senus, antikvarinius puodus.


Kokius prieskonius verta auginti namuose?

Patogiausias pasirinkimas – prieskoniai, nereikalaujantys daug priežiūros: kalendros, bazilikai, čiobreliai, mėtos, mairūnai, krapai, svogūnai, petražolės, mėtos, raudonėliai. Jei planuojate sodinti daržoves, pavyzdžiui, agurkus ar pomidorus, galite iš ūkininkų ar turguje įsigyti sodinukų.

Kalendra. Kalendrose gausu karotino, rutino, vitaminų B, B2 ir B3 lobiai, turi kalcio, fosforo, folio rūgšties ir magnio. Valo kraują, gerina virškinimą, veikia raminančiai.

Bazilikas. Prieskonis, puikiai tinkantis šviežioms salotoms ir žuvies patiekalams gardinti. Geriausia barstyti šviežią baziliką ant ką tik pagaminto patiekalo, nes pakaitintas jis praranda savo aromatą. Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitiną centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, depresiją, širdies nepakankamumą. Jei nutarėte mesti rūkyti, kramtykite baziliko, kuris mažina potraukį rūkyti.

Čiobreliai. Puikiai tinka triušienai, sriuboms, saldiems kepiniams. Dėl savo gydomųjų savybių dažniausiai vartojamas arbatai. Gydo nuo nemigos, kelia nuotaiką, žudo mikrobus, padeda įveikti kvėpavimo ligas.

Mėta. Ši žolelė gerina virškinimą, ramina, slopina nervingumą, dirglumą, padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Dažnai naudojamos konditerijoje bei alkoholio pramonėje. Džiovintomis mėtomis aromatizuojami vaisiniai gėrimai, arbatos, gira.

Mairūnas. Naudojamas mėsos, dešrų gamybai, riebius patiekalus jis padaro lengviau virškinamais. Jis turėtų būti nuo pat pradžių dedamas į patiekalą, nes atsiskleidžia tik gerai įkaitęs. Mairūnas stimuliuoja žarnyno veiklą, kelia apetitą, Mairūno arbata padeda nuo persišaldymo, skrandžio ligų, dantenų kraujavimo bei burnos gleivinės uždegimo.

Krapai. Naudojami su agurkais, cukinija, pomidorais, žuvimi, paukštiena, salotomis ir padažams. Į valgius dedami dažniausiai jiems jau išvirus. Tai nepakeičiamas lietuviškų šaltibarščių ir bulvių prieskonis. Mažina kraujospūdį, gerina virškinimą.

Svogūnų laiškai. Svogūnų laiškai turi daug vitamino C, kurio po žiemos žmogui labai reikia. Apsaugo nuo pavasarinio peršalimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gelbsti nuo nuovargio. Gydyti slogą, kosulį, gerklės uždegimą. Svogūnų laiškais galima gardinti praktiškai visus patiekalus ir, žinoma, galite juos valgyti vienus.

Petražolės. Jose gausu vitamino A ir C, stimuliuoja virškinimą, normalizuoja kraujotaką. Geriausia valgyti šviežiai skintas, nes šaldytuve laikosi tik porą dienų. Dar galima jas užšaldyti. Petražolės naudojamos padažams ir sriuboms paskaninti, puikiai pagardins ir salotas bei mėsos patiekalus.

Raudonėlis. Šis prieskonis geriausiai aromatą skleidžia džiovintas. Naudojamas gaminant picą, žuvį, pomidorų padažą, žąsies ar kiaulienos kepsnius. Žali lapeliai dedami į salotas. Raudonėlio lapeliuose yra daug eterinių aliejų ir karčiųjų medžiagų, kurios gerina virškinimą. Taip pat ramina nervus bei atpalaiduoja. Padeda nuo nemigos, bronchito, galvos skausmo.