Kambarinių augalų priežiūra labai priklauso nuo metų laiko. Jie per metus išgyvena du visiškai skirtingus periodus: augimo ir ramybės.
 
Mums dažnai atrodo, kad atėjus rudeniui kambarinėms gėlėms dėmesio skirti nebereikia: užtenka tik retkarčiais palaistyti, nebetręšti, nepersodinti ir atsipūtus laukti pavasario. Deja, taip nėra. Žiemą prižiūrėti kambarinius augalus tenka itin kruopščiai.
 
Štai pagrindinės taisyklės ir rekomendacijos
 
Laistymas
 
Laistykite rečiau ir saikingai. Žiemą net ir ant palangių stovintys augalai gauna nedaug natūralios šviesos, todėl per didelis vandens kiekis jiems gali pakenkti: žemė įmirks, lapai pagels ir paruduos, pradės kristi, galiausiai nukentės šaknys ir jūsų mylimas augalas tiesiog žus. Geriausia laistyti rytais ir tik tiek, kad žemė nebūtų perdžiūvusi. Būkite atidūs ir neperliekite palmių, lauramedžių.
 
Teigiama, kad žiemos metu pagrindinis kambarinių augalų priešas yra sausas oras, tačiau norint nuo jo apsisaugoti, pamirštamas saikas. Esmė ta, kad dauguma augalų žiemą ilsisi (natūraliai sulėtėja jų medžiagų apykaita), o drėgmė skatina augimą. Kadangi šiuo laiku trūksta šviesos, priverstinai augdama gėlė tįsta, skursta, gali ir žūti. Be to, kai tamsu ir dar drėgna, veisiasi pelėsiai. Jeigu patalpoje itin šilta ir sausa, kambarinius augalus net ir šaltymečiu reikėtų laistyti kas 3–5 dienas. Jeigu namuose drėgna ir vėsu, gėlėms įpilkite vandens tik kartą per dvi savaites, kai žemė gerokai apdžiūva.
 
Nusilpusius augalus greitai užpuola ir grybinės ligos, todėl kai kurie gėlininkai pataria kambarinius augalus laistyti daug rečiau nei vasarą. Tik svarbu iš lėkštutės išpilti vandens perteklių, kad nepradėtų pūti šaknis.
 
Žiemą žydinčius augalus (orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, taip pat kambarines gėles stambiais lapais) laistykite šiltu vandeniu, kad nepakenktumėte šaknims.
 
Visus tris žiemos mėnesius šilokai, sukulentai ir kaktusai, jei laikomi 8–10 °C temperatūroje, beveik nelaistomi. Laikomi šiltesnėmis sąlygomis liejami itin saikingai – kartą ar du per mėnesį (svarbu, kad juos suptų drėgna aplinka). O štai azalijos drėgmės nori visuomet, tačiau šių gėlių svarbu nelieti kalkingu vandeniu. Pailsėję augalai pavasarį gausiau ir puošniau žydės.
 
Ciklamenus ir azalijas patariama laistyti iš apačios, pripilant vandens į padėklus.
 
Augalus naudinga kas dieną apipurkšti kambario temperatūros minkštu arba virintu vandeniu. Purškiami švarūs ir nuvalyti lapai. Be to, specialistai siūlo nepatingėti supurenti žemės paviršių.
 
Kadangi gėlės žiemą laistomos rečiau, kartais nutinka taip, kad palaistyti tiesiog užmirštama. Yra augalų, kuriems net ir trumpa „sausra“ tampa pražūtinga. Pavyzdžiui, perdžiūvusio dirvožemio nepakenčia vieni gražiausių lapinių augalų – alokazijos ir anturiai.
 
Tręšimas
 
Žiemą tręšti augalų beveik nebereikia. Atėjus rudeniui, gamta užmiega. Ramybės periodas reikalingas ir kambarinėms gėlėms. Būtent todėl gėlininkai pataria šaltymečiu gėles tręšti tik kartą per mėnesį dvigubai silpnesnėmis negu vasarą trąšomis, kuriose yra nedidelis azoto kiekis (kad neskatintų spartaus augimo).
 

Dažniau reikia tręšti kalankes, baltažiedžius grakštuolius, baltažiedžius čėrus, azalijas, japonines kamelijas, puansetijas, kalijas, ciklamenus, brunfelsijas, gausiažiedžius jazminaičius, puošniąsias strelicijas, sanpaulijas, orchidėjas, nariuotuosius plokštelius, lapenius, ripsalius – kitaip tariant, būtent šiuo metu žydinčius ir aktyviai augančius kambarinius augalus.
 
Prieš tręšiant kambarines gėles, dirvą reikia sudrėkinti drungnu vandeniu, kad pilamos trąšos nenudegintų augalų šaknų. Kartą per savaitę gėles naudinga palieti ramunėlių arba dirvinių asiūklių nuoviru. Taip pat puikiai tinka atšaldytas vanduo, kuriame virė kiaušiniai.
 
Sukulentai (kaktusai, agavos, alavijai, vaškuolės ir t. t.), sergantys augalai ir tie, kurie žiemą ilsisi, žiemą netręšiami visai.
 
Laikymo sąlygos
 
Geriausia žiemos temperatūra kamelijoms – vos keletas laipsnių aukščiau nulio. Labai šiltoje patalpoje, kur oras visada sausas, augalas pradeda mesti žiedų pumpurus, todėl būtina nuolat rūpintis, kad gruntas pernelyg neišsausėtų, laiku palaistyti.
 
Araukarijos, hortenzijos, pelargonijos, oleandrai, aukubos, fuksijos, mirtos labiausiai mėgsta žiemoti sausoje ir vėsioje (5–8 laipsnių temperatūros) patalpoje.
 
Kaktusus ir sukulentus per žiemą geriausiai laikyti sausai ir vėsiai – maždaug 10 laipsnių temperatūros patalpoje.
 
Žiemą žydinčius augalus gėlininkai rekomenduoja sustatyti šiltoje vietoje, t.y. kambaryje, kuriame laikosi 12–16 laipsnių temperatūra. Tokiomis sąlygomis puikiai jaučiasi smidras, aukuba, agava, zigokaktusas, klivija, kmbarinis klevas, geranija, primula, vaškinė gebenė, rožė, filokaktusas ir ciklamenas, tad jei nėra galimybių juos perkelti į vėsią patalpą, rekomenduojama statyti arčiau balkono durų ar lango rėmo.
 
12-18 laipsnių temperatūra labiausiai patinka balzaminui, katilėliui, lantanai, jazminui, kinrožei, šilokui, fikusui.
 
18-25 laipsnių šilumą mėgsta Amazonės lelija, antūris, karališkoji begonija, difenbachija, margenis, maranta, sansiverija, sanpaulija. Tad žiemą šias gėles geriausia perstatyti kuo toliau nuo langų.
 
Jei pastebėjote, kad prasidėjus šildymui pakito jūsų augalų išvaizda, greičiausiai jie stovi ant palangės, po kuria yra radiatorius. Gėlininkai siūlo kambarines gėles patraukti atokiau. Nuo radiatorių išsausėjusio oro itin nemėgsta marantos, tilandsijos, kalatėjos, orchidėjos ir paparčiai, tačiau tokios sąlygos visai patinka dracenoms, trijuostėms sansevjeroms, difenbachijoms, aspidistroms, filodendrams, gardenijoms, kaktusams ir sukulentiniams.
 
Gėles taip pat derėtų patraukti nuo langų, ypač jei jų lapai ar šakelės liečia stiklą – užėjus didesniems šalčiams jie gali nušalti. Ant palangės galima laikyti margenius, katilėlius, chlorofitus.
 
Šaltymečiu taip pat labai atsargiai vėdinkite kambarius, nes arti langų stovinčios gėles vos per kelias minutes gali nušalti, jei lauke minusinė temperatūra.
 
Žiemą, kai vėdinate patalpas, saugokite nuo žvarbių skersvėjų sanpaulijas ir fikusus – šie augalai į tokias sąlygas reaguoja itin jautriai.
 
Naudinga žinoti
 

• Kambariniams augalams žiema prasideda maždaug nuo lapkričio, kai diena smarkiai sutrumpėja ir jiems pradeda nebepakakti saulės šviesos. Tuomet juos kasdien būtina bent po 2-3 valandas apšviesti dirbtine šviesa, ypač kai įsivyrauja niūrūs, tamsūs, apniukę orai. Šviesos labiausiai reikia fikusams, begonijoms, geranijoms ir rožėms.
• Kambarinių augalų neapniks amarai, skydamariai, erkės, jei lapus ir stiebus retkarčiais nuplausite šaltu vandeniu, skiestu tabako nuoviru.
• Kambarines gėles ypač mėgsta skydamariai. Kovoti su jais galima taip: smulkiau supjaustykite česnaką, muilą, įpilkite vandens (3:1:1 santykiu). Tuomet paruošta mase patepkite vietas, kuriose siaučia kenkėjai. Praėjus parai, nuplaukite. Šią procedūrą kartokite 3-4 kartus kas 7-10 dienų.
• Jeigu norite, kad jūsų gėlės žiemą nesunyktų, kruopščiai nuo jų valykite dulkes, kurios trukdo sugerti saulės šviesą. Gėlininkai pataria pūkuotus lapus valyti šepetėliu minkštais švelniais šereliais, didelius lapus – natūralaus pluošto kempine, o visus smulkialapius augalus patariama pastatyti į vonią ir nupurkšti silpna vandens srove.
• Kai vėdinate patalpas, kambarines gėles geriau pernešti į kitą kambarį, nes skersvėjai ir staigūs temperatūrų pokyčiai gali turėti neatitaisomų padarinių. Nusistovėjus vidutinei kambario temperatūrai, augalus parneškite atgal.
• Žiemos pabaigoje galite pradėti ruoštis persodinimui – ruošti žemę, vazonus, įvertinti gėlių būklę.