Ekologai teigia: namų dulkės – tai priešas, kuris visada yra šalia. Tikriausiai jie teisūs – juk veikdamos slapčia jos provokuoja daugelį daugiau ar mažiau pavojingų ligų, o kai kurių žmonių gyvenimą paverčia tikru pragaru. Kaip įveikti šią problemą? Ir kodėl su ja reikia kovoti, net jeigu ir nepastebite jokio nepageidaujamo dulkių poveikio?

Apgaulingas blizgesys

Trumputė atmintinė apie tai, kokias ligas gali sukelti namų dulkių komponentai:

• Smulkiosios dalelės platina mikrobus ir virusus, o šie savo ruožtu tampa virusinių ir bakterinių infekcijų priežastimi.
• Dulkių erkutės provokuoja alergines reakcijas, slogą ir bronchinę astmą.
• Knygų dulkės sukelia konjunktyvitą ir dermatitą.
• Streptokokai ir stafilokokai lemia odos ligas, bėrimus, spuogus.
• Kailis, gyvūnų pleiskanos skatina alergines reakcijas, konjunktyvitą, bronchinę astmą.
• Cheminiai komponentai (dulkės, kurios kaupiasi ant buitinės chemijos) provokuoja odos niežulį, rinitą, vokų paburkimą.

Jeigu namuose palaikoma švara, iš kur gali atsirasti dulkių? Su tuo sutiks tikriausiai visi. Išskyrus specialistus.

Namai gali tiesiog spindėti, tačiau ta švara yra labai apgaulinga. Namų ruošos metu pašalinamos tik matomos dulkės. Daug pavojingesnės tos, kurių net nepastebime: smulkiausios dalelės kybo kiekvieno buto ore, be to, jas papildo tie šaltiniai, kurie padeda palaikyti švarą. Pavyzdžiui, tai gali būti valymo priemonės arba išskalbti baltiniai, kurie dar kelias dienas į aplinką išskiria nematomas skalbimo miltelių daleles, buitinė chemija (aerozoliai ir panašiai). Mikrobai ir bakterijos drauge su smulkiausiomis dulkelėmis juda ore, kuriuo mes kvėpuojame.

Apie dulkių erkutes nežino tikriausiai tik tie, kurie visiškai nesidomi nei spauda, nei televizija, nebendrauja su žmonėmis, tačiau ar daug tokių, kurie pasidarė tinkamas išvadas ir atsisakė plunksninių pagalvių, sintetinių antklodžių, baldakimų ir kilimų? Lentynose ir toliau dulka pliušiniai žaislai, ant sofos mėtosi nereikalingos pagalvėlės...

Dulkės provokuoja ne tik pačias įvairiausias alergines ligas... Drauge su jomis plinta ir virusai, sukeliantys ūmias kvėpavimo takų virusines infekcijas, vėjaraupius, kiaulytę ir panašiai, o gali būti ir taip, kad smulkiosios dalelės taps netgi padidėjusio arterinio kraujospūdžio priežastimi.

Dulkių siurblys: naudoti ar ne?

O kaip gi, paklausite, su tuo kovoti? Atsakymas paprastas: naudokite ne tik šluotą ar dulkių siurblį, bet ir valykite namus drėgna šluoste (pavyzdžiui, nuo lentynų ir spintų viršaus), antraip nusėdusios smulkiosios dalelės pasklis po visą kambarį.

Siurblys netinka ir tvarkant atviras lentynas ir tokias madingas nišas. Geriau tiks specialios servetėlės, skirtos dulkių valymui. Sienų apmušalus reikėtų išsiurbti kartą per mėnesį, grindis – kartą per savaitę, o po to būtinai jas dar ir išplauti, ypač sunkiai pasiekiamose vietose (po lova, kampuose). O ką daryti su minkštais baldais ir kilimais?

Gyvenant mieste ir kovojant su dulkėmis tiesiog neįmanoma išsiversti be buitinės technikos. Tačiau netgi ir pati geriausia technika nepadės problemos išspręsti iki galo. Oro filtrai sutrauks tik tas dulkes, kurios sklando kambaryje, tačiau net iš vietos nepajudins tų, kurias atsinešėte iš gatvės ant batų, tų, kurios nusėdo ant knygų lentynos, fotelio, sofos. Grįžus po darbo tikrai nesinorės jungti dulkių siurblio, o juk kovoti su jomis reikia kiekvieną dieną.

Buto tvarkymas užtruks ne ilgiau kaip pusvalandį, jeigu:

• Dulkių šluostymui naudosite specialis šluostes iš mikropluošto;
• Grindis ne šluosite, o perbrauksite drėgnu šepečiu su skuduru iš pluošto, surenkančio dulkes;
• Prie durų pasidėsite ne pigų guminį kilimėlį, o normalų, reljefišką.

Pati geriausia išeitis – garinis dulkių siurblys. Jis ne tik sutraukia dulkes, bet ir neutralizuoja bakterijas, mikrobus, dulkių erkutes. Garų temperatūra siekia 100 laipsnių, tad tvarkymas sterilus.

Tik nedaugelis žino, kad dauguma dulkių siurblių surenka tik stambias dulkes, o smulkesnes išpučia per kitą pusę. Jos lengvai patenka į kvėpavimo takus ir labai sunkiai iš jų pasišalina. Jeigu jūsų „senukui“ jau daugiau kaip dešimt metų, jis geriausiu atveju tiks kaip šluota. Tikėtis iš jo kažko daugiau nėra prasmės.

Šiuolaikiniuose modeliuose sausam siurbimui yra ištobulintos filtrų sistemos, kurios sulaiko smulkesnes daleles. Tačiau jeigu keisti savo siurblio neketinate, ir jame galima naudoti tiek medžiaginius, tiek popierinius maišelius, geriau netaupykite ir rinkitės pastaruosius – jie daug geriau sulaiko smulkias dulkes.

Ir dar šis tas: grindų siurbimas plovimo nepakeis. Drėgnai pavalyti vis tiek reikės, ypač kampuose ir sunkiai pasiekiamose vietose.

O gal geriau oro valymo įrenginys?

Dulkių siurblį turi daugelis šeimų, bet oro valymo įrenginiai ir toliau lieka retenybė. Tai gana neblogas dalykas, jeigu namuose yra alergiškų žmonių ir mažų vaikų. Patarimai vėdinti patalpas ir pasirūpinti, kad butas visada būtų gerai ventiliuojamas, šiandien jau beviltiškai pasenęs. Net jeigu vėdinsite namus kiaurą parą, problema nedings – grynas oras iš lauko neišvaro to, kuris namuose. O ir grynas jis nelabai – jame yra išmetamųjų dujų ir mineralinių dalelių, cheminių junginių ir kitų sveikatai kenksmingų dalykų. Net ir pati geriausia ventiliacija atnaujina ne daugiau kaip trečdalį oro.

Kaip su šia problema kovoja oro valymo prietaisai? Prieš renkantis oro valytuvą reikia atkreipti dėmesį į  tai, kokio dydžio daleles sutraukia jo filtras. Alergiškiems žmonėms geriausiai tinka HEPA filtrai, o jonizatoriai miesto bute nerekomenduojami, nes vienas Dievas težino, kaip jų paveiktos cheminės oro priemaišos paveiks buto gyventojus.

Patys paprasčiausi modeliai surenka ore sklandančias mechanines daleles (namų dulkes, pleiskanas, seilių daleles, naminių gyvūnėlių kailį, pūkus ir kt.), sudėtingesni – neutralizuoja tabako dūmus, iš lauko patekusias išmetamąsias dujas, mikroskopines buitinės chemijos daleles ir kt.

Kai kurie modeliai po valymo dar ir jonizuoja orą, o tai gerina savijautą, ypač tų, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma, lėtine abstrukcine plaučių liga.

Tačiau yra vienas „kabliukas“: bet kokio oro valymo įrenginio filtrą reikia periodiškai keisti, o tai gali tikrai kirsti per kišenę. Yra kitas variantas – oro „plovimas“. Naudojamas specialus prietaisas, kuris užterštą orą išvalo besisukančiais sudėtingos formos drėgnais diskais. Tiesa, valymo kokybė šiek tiek blogesnė, tačiau yra vienas didelis privalumas – patalpos oras sudrėkinamas iki 40–50 %. Šildymo sezono metu tai labai aktualu. Dėl šildytuvų mūsų nosiaryklės gleivinė nuolat perdžiovinama, tad susilpnėja organizmo apsauga. Be to, orą valant tokiu būdu, išvengiama alerginių reakcijų.