Dar visai neseniai mus džiugino šilti ir saulėti orai, tačiau juos jau skuba pakeisti lietus, dargana ir šaltukas, kuris priverčia žmones likti namuose. Atvėsus orams lauke, suskumbama užverti langus. O prasidėjus šildymo sezonui, šiltas būstas vilioja ne tik šeimininkus, bet ir tarakonus, kurie plūsta į gyventojų būstus.

Šiluma ir drėgmė puiki terpė tarakonams plisti

Ekspertai tikina, kad atšalus orams, tarakonai itin suaktyvėja. Nusiskundimų apie tarakonus gaunama vis daugiau – gyventojai guodžiasi negalintys apsiginti nuo ūsuotųjų kenkėjų.

"Baimindamiesi šaltuko kai kurie gyventojai uždaro visus langus, orlaides – dėl drėgmės ir nepakankamo vėdinimo susidaro šilta ir drėgna terpė, kurią itin mėgsta tarakonai. Tokioms sąlygoms susidarius gyventojų būstuose ima sparčiai plisti tarakonai", – perspėja biologas Liutauras Grigaliūnas.

Norint apsisaugoti nuo nepageidaujamų įnamių pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad neliktų trupinių ar kitų maisto likučių. Ekspertai taip pat pataria užsandarinti plyšius ir įtrūkimus sienose, grindyse, ypatingą dėmesį atkreipti, ar nėra plyšių aplink vamzdynus, elektros instaliacijas. Rekomenduojama vėdinimo angose įstatyti sietelius.

Tarakonai – itin pavojingų užkrečiamųjų ligų platintojai


Iš pasaulyje žinomų bemaž 4000 tarakonų rūšių – Lietuvoje paplitusios 3 žmonių namuose gyvenančios rūšys. Dauguma tarakonų gali gyventi tik aukštesnėje nei 0 ° C temperatūroje, todėl paspaudus šaltukui šie kenkėjai ieško prieglobsčio šiltuose žmonių būstuose ir radę terpę išplinta žaibiškai. Tačiau be daugelio sukeliamų nepatogumų ir psichologinio diskomforto, didžiausią grėsmę tarakonai kelia platindami įvairias užkrečiamas ligas bei alergijas. Pasak sveikatos priežiūros specialistų, tarakonai gali suketi ir alerginę astmą - lėtinę uždegiminę kvėpavimo takų ligą, apsunkinančią kvėpavimą bei sukeliančia dusulio priepuolius.

"Tarakonai gali pernešti 56 rūšis aerobinių bakterijų, iš kurių 14 yra ligų sukėlėjai. Šie vabzdžiai pasižymi atsparumu įvairios kilmėms užkratams, tačiau patys yra ligų sukėlėjų nešiotojai - dizenterijos, vidurių šiltinės, salmoneliozės. Pavyzdžiui, salmonelės, pernešamos tarakonų, išmatose aktyvios gali likti iki 6 savaičių, o jeigu tarakonai praryja tuberkuliozės bakterijas, esančias ligonių skrepliuose, jos tarakonų išmatose išlieka pavojingos 8 savaites", - teigia biologas Liutauras Grigaliūnas.

Nenaikinami tarakonai gali platinti net mirtinas ligas, tokias kaip echinokokozė, toksoplazmozė ir himenolepidozė, kurios žmogaus organizmui kelia mirtiną pavojų, pasėdamos kaspinuočių lervas, pažeisdamos virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Todėl tarakonus naikinti privaloma ne tik dėl švaros, bet ir dėl užkrečiamų ligų grėsmės. Iš pažiūros didelio pavojaus nekeliantys ūsuotieji įnamiai minta ten, kur veisiasi įvairiausios bakterijos bei knibžda virusai, o patys, būdami neįtikėtinai gajūs, sėja grėsmingas ligas per paliekamas išmatas, išnaras ar seiles.

Mitus griauna pasikeitęs požiūris ir šiuolaikiškos priemonės

Gyventojai dažnai vengia kreiptis į tarakonų naikinimo profesionalus, kadangi yra paplitusi nuomonė, jog norint išvengti kenkėjų naikinimo procese naudojamų medžiagų toksinio poveikio, patalpas reikėtų palikti ilgam laikui. Ekspertai užtikrina, jog tarakonų naikinimo proceso metu yra naudojamos specialios medžiagos, kurios yra efektyvios, tačiau nepavojingos žmogaus sveikatai, todėl į patalpas galima grįžti visai netrukus.

Apsisaugoti neskubama ir pastebėjus pavienius tarakonus, tačiau jų populiacija gali išaugti žaibiškai. Pastebima, kad dažnai tarakonų naikinimui pasitelkiamos netinkamos ir neefektyvios priemonės, tokios kaip lipnūs kartoniniai indikatoriai, kurie skirti ne naikinimui, o tarakonų kontrolei. Tokios priemonės, deja, problemos neišsprendžia, tik parodo tarakonų paplitimą namuose