Vaikai, kuriems yra sunkiau susikaupti, skaityti, rašyti, ar turintys kitų mokymosi sunkumų – mūsų visuomenėje dažnai laikyti nepaklusniais ar tingiais – tapdavo tikru galvos skausmu tėvams, kurie bandydavo jiems padėti. Bet kaip gali padėti vaikui, nežinant to neklausymo ar nesusikaupimo priežasties?
Dabartinėje visuomenėje ieškome būdų ir, kas svarbiausia, priežaščių - kodėl vaikas turi tam tikrų mokymosi sunkumų. Vaikams vis dažniau yra nustatomi tokie sutrikimai kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), disleksija ar diskalkuliacija. Atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, disleksijos sutrikimą turinčių asmenų intelektas dažnai yra didenis, nei vidutinis, ieškome būdų ne kaip sudrausminti nepaklusniuosius, o kaip pagelbėti ypatingiems vaikams.
Šiandien norime papasakoti, kaip Vaiko raidos klinikoje taikoma audio neurosensorinė stimuliacija – Mamos balso terapija - padeda vaikams, turintiems disleksiją. Ir ar tikrai padeda?
Smegenų aktyvatorius
Pagrindinis Mamos balso terapijos principas - stimuliuoti smegenis mamos balsu. Smegenys stimuliuojamos žemo ir aukšto garso dažnių kaita, kurių stiprumas yra nuolat mažinamas arba stiprinamas, neleidžiant smegenims atsipalaiduoti. Per ausį perduodami impulsai keliauja į smegenis ir suaktyvina jų veiklą. Vaikas lyg grąžinamas į mamos įsčias, kur pradėjo formuotis neuronų jungtys, taip vaiko smegenys stimuliuojamos atkurti prarastas ar nesusidarusias jungtis pačioje pradžioje. Ši terapija skirta visiems ir gali būti taikoma kūdikiams nuo dviejų mėnesių amžiaus.
Neurosensorinės stimuliacijos taikymas turi žymų poveikį įvairaus pobūdžio sutrikimų gydymui: klausos sutrikimai, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, genetiniai sutrikimai, autizmo spektro sutrikimai, vestibuliariniai sutrikimai, mokymosi / elgesio / koncentracijos / komunikacijos / integracijos problemos. Kuo ji gali padėti vaikams, turintiems disleksiją?
Neurosensorinė stimuliacija ir disleksija
Mould (Brickwall House, East Sussex, England) atliko du tyrimus kuriuose dalyvavo stiprią disleksiją turintys berniukai (Mould, 1985). Vidutiniškai, vaikų skaitymo lygis buvo 4-5 metais žemesnis nei vaikų chronologiškas amžius. Rašybos lygis buvo dar žemesnis. Berniukai mokėsi ir gyveno pensionato mokykloje, Anglijoje, todėl dvejus metus trukusio tyrimo metu namų aplinka vaikams darė mažesnę įtaką. Pirmieji tyrimai prasidėjo 1982 mokslo metais. Juose dalyvavo 23 berniukai (10-15 m. amžiaus). Dvylika šių berniukų buvo atleisti nuo pamokų kad sudalyvautų 100 valandų neurosensorinėje stimuliacijoje, paskirstytoje į šešių mėnesių laikotarpį. Kitiems vienuolikai berniukų neurosensorinė stimuliacija nebuvo taikyta.
Antrieji tyrimai vyko 1983 mokslo metais ir juose dalyvavo 24 vaikai. Pusė šių vaikų (12) dalyvavo 100 valandų neurosensorinėje stimuliacijoje. Kita pusė vaikų terapijoje nedalyvavo. Šiame tyrime, tyrimo dalyviai buvo egzaminuojami pasitelkiant papildomus kriterijus.
Per du metus trukusį tyrimų laikotarpį, tyrimų dalyviai buvo egzaminuojami šešių mėnesių intervalu. Egzaminavimo medžiaga buvo sudaryta iš šių testų: ,,Neale“ skaitymo testas (suteikiantis duomenis apie skaitymo tempą, tikslumą ir suvokimą), Plataus spektro pasiekimų testas (the Wide Range Achievement Test – WRAT), Britų vizualiojo žodyno skalė (British Picture Vocabulary Scale – BPVS), Sklandumo/aiškumo testas (the Fluency test) bei plataus spektro sutrikimus dengianti ,,Myklebust“ vaikų vertinimo skalė.
Tyrimų rezultatai rodo jog vaikai kuriems buvo taikyta neurosensorinė stimuliacija išskiriamas ženklus pagerėjimas lyginant su grupe vaikų kuriems neurosensorinė stimuliacija nebuvo taikyta. Žymus skirtumas tarp grupių buvo pastebėtas skaitymo ir rašymo srityse.
Pabrėžtina, jog remiantis tyrimų rodmenimis, įgūdžių pagerėjimo tąsa regima net praėjus šešiems mėnesiams po neurosensorinės stimuliacijos taikymo. Besitęsiantis terapijos poveikis įvardijamas kaip „Neurosensorinės stimuliacijos poveikio tąsa“.
Roy ir Neysmith-Roy (Otavos universitetas, Kanada) atliko tyrimą, su penkiais disleksiją turinčiais vaikais. Tyrimas truko keturiolika mėnesių (Roy, 1980 ir Neysmith-Roy, 1980). Roy pastebėjo jog vien neurosensorinės stimuliacijos dėka, nesinaudojant korepetitoriaus paslaugomis, berniukų akademiniai įgūdžiai pagerėjo, o vieno berniuko intelekto koeficientas ženkliai išaugo (egzaminuota pasitelkiant WISC-R Full Scale IQ testą). Neysmith-Roy įvertino, jog keturiuose iš penkių vaikų pastebėti teigiami pokyčiai kognityvinės kontrolės ir savaiminės (spontaniškos) kalbos srityse, lyginant su vaikų amžiaus/klasės lygiu bei jų intelektiniais gebėjimais, įvertintais pasitelkiant ,,Santostefano“ kognityvinės kontrolės testą.
Išgysi tapdamas budresniu
Taigi, neurosensorinė stimuliacija turi teigiamą poveikį tiek mūsų organizmo protinėms, tiek fizinėms funkcijoms. Vaikai, turintys mokymosi problemų, labai dažnai turi ir elgesio problemų, tad ši terapija jiems padeda pozityviai stimuliuoti smegenis. Mamos balso terapija stipriai gerina girdimąją ir vaizdinę atmintį, koncentraciją, analitinius, erdvinius, motorinius ir verbalinius gebėjimus.
Mamos balso terapija, tai didelis žingsnis visai Lietuvai, kuri apjungia smegenų stimuliaciją ir tuo pačiu ugdo vaikų savarankiškumą.
Kviečiame registruotis:
Adresas: Jonavos g. 45, Kaunas
Registratūra tel.:+370 685 40912
El. paštas: [email protected]
