Mūsų laikais priemonių nuo plaukų slinkimo tikrai netrūksta – kiekviena dailiosios lyties atstovė pati renkasi, kas jai mieliau: vienos bėga į vaistinę, tikėdamos, kad ten produkcija geresnė ir kokybiškesnė, kitos nuolat mina kosmetikos parduotuvių slenkstį ir bando rasti tenkinantį kainos ir kokybės derinį, o dar kitos pasikliauja laiko patikrintais močiučių receptais. Deja, dažniausiai nutinka taip, kad pinigai, išleisti įvairioms neva plaukų slinkimą stabdančioms ampulėms, šampūnams ir kaukėms, išmetami kaip į balą. Tinka tai ne visiems, kainuoja gana nepigiai, o norimo efekto nesulaukiama. Ką daryti? Šiuo atveju rankas iš pasitenkinimo greičiausiai trina trečioji moterų grupė – juk liaudiški receptai per kišenę nekerta, o rezultatai akivaizdūs. Kam išradinėti dviratį, jeigu vieni ar kiti plaukų slinkimo stabdymo metodai jau patikrinti ir pamėgti kelių kartų? Išmėginkite juos, ir jūsų „augmenija“ taps vešlesnė.

Rozmarinų nuoviras

Liaudies medicinoje plaukų slinkimo profilaktikai ir gydymui jau nuo seno naudojamas rozmarinų lapų nuoviras. Veikia jis švelniai, tačiau efektyviai, ne tik stiprina plaukus, bet ir pastebimai pagerina bendrą jų būklę, išvaizdą.

Nuoviras gaminamas labai paprastai: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų ir smulkintų rozmarinų lapų užpilkite 300 ml verdančio vandens, pavirkite dar 5 minutes, o tada nukoškite. Skystį kruopščiai įtrinkite į galvos odą. Rezultatų ilgai laukti nereikės, juk rozmarinai – viena iš efektyviausių plaukų slinkimą stabdančių priemonių. Pastaba: sergantiems epilepsija rozmarinų geriau nevartoti, nes manoma, kad jie gali išprovokuoti traukulius.

O kaipgi dilgėlės?

Tiesa ta, kad daugelis moterų klaidingai įsivaizduoja, jog dilgėlių nuoviru galima tik skalauti plaukus. Iš tiesų jį galima netgi gerti – po pusę stiklinės keturis kartus per dieną, prieš valgį. Tačiau svarbu žinoti, kad nuoviras išoriniam ir vidiniam naudojimui gaminamas skirtingai. Vis dėlto nieko sunkaus nėra, tad siūlome išmėginti ir įsitikinti.

Gėrimui: 2 valgomuosius šaukštus smulkintų lapų ir šaknų 10 minučių pavirkite 0,5 l vandens.


Skalavimui: 100 g smulkintų džiovintų lapų apie pusę valandos virkite pusėje litro natūralaus obuolių acto. Nukoškite nuovirą, gautu skysčiu ištepkite plaukus per visą ilgį, įtrinkite į galvos odą ir palikite per naktį. Priemonė veiksminga, tačiau šviesiaplaukėms šis receptas netiks – tikėtina, kad plaukai įgis nelabai gražų atspalvį.

Svogūnų kaukės

Svogūnai – tikra gamtos dovana. Be jų būtų sunku išsiversti tiek toms, kurios mėgsta gaminti, tiek toms, kurių „augmenija“ grėsmingai retėja. Svogūnai puikiai maitina plaukus ir neleidžia jiems iškristi. Kad pasigamintumėte kaukę, smulkiai sutarkuokite 2–3 didelius svogūnus, gautą košelę ir sultis įtrinkite į galvos odą. Apsukite galvą maistine plėvele, užsimaukite nereikalingą kepurę arba užsivyniokite frotinį rankšluostį, kad būtų šilta, o ryte, kad nebūtų nemalonaus kvapo, gerai išsiplaukite galvą. Tiesa, tokiai kaukei reikia drąsos, bet jeigu reikalas tikrai spaudžia, svogūnų kvapas jūsų neišgąsdins. Vienoms jis kuo puikiausiai išsiplauna, kitos gi skundžiasi, kad jaučia jį dar ne vieną mėnesį. Kaip bus jūsų atveju, sužinoti galima tik pabandžius.

Prieskonių kompresas

Dvi karčiųjų pipirų ankštis sumalkite mėsmale kartu su viena česnako galvute. Viską užpilkite stikline verdančio vandens, įmaišykite 15 g spirito ir palikite parai, kad pritrauktų.

Gautą mišinį nukoškite per tankų audinį ir įtrinkite jį į plaukų šaknis. Palikite nakčiai, o ryte nuplaukite.

Kaip ir svogūnų kaukė, ši taip pat turi porą nelabai malonių ypatybių – visų pirma, ji tikrai nekvepia (kvapas aštrus ir įkyrus, tad gali kliudyti miegoti ir dar ilgai neduoti jums ramybės), o antra – jausite odos deginimą ir badymą. Vis dėlto žiūrint į rezultatus, reguliarus tokių procedūrų atlikimas duoda daugiau naudos nei žalos, tad šie nemalonumai galiausiai pasirodys kaip visiškas niekis.