Daugeliui iš jūsų turbūt kyla klausimas: kaip gamta gali būti susijusi su žmogiškumu? Toks teiginys atrodo šiek tiek beprotiškas, tačiau... jis pagrįstas moksliniais tyrimais! Jeigu jums svetima metafizika ir ezoterika, įsiklausykite į tai, ką sako mokslininkai.

Nesvarbu, ar kalbame apie poilsį paplūdimyje, ar apie maudynes ežere, ar apie pasivaikščiojimą parke – žmogaus sąlytis su gamta veikia žmonių psichologiją ir fiziologiją. Ne vieną tūkstantį metų žmonija intuityviai nujautė, kokia svarbi ji yra. Šiandien yra žinoma, kad buvimas gamtoje padeda įveikti depresiją, geriau save įvertinti, tapti rūpestingesniems, nuslopinti agresiją ir žiaurumą, pagerinti darbingumą.

Kaip skelbia „Natural News“, 2007 metais britų mokslininkai palygino žmonių, buvusių parke ir prekybos centre, psichologinę būseną. 71 % gamtoje buvusių žmonių pažymėjo, kad jautėsi mažiau prislėgti (lyginant su 45 % tų, kurie buvo prekybos centre). Prekybos centre 22 % žmonių jautėsi dar labiau apimti depresijos. Geriau save vertinti ėmė 90 % buvusiųjų parke ir tik 44 % – prekybos centre.


Ročesterio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad kai žmonės žiūri į gamtos fotografijas, jie yra linkę teikti pirmenybę amžinosioms vertybėms, o ne siekti turtų ir šlovės. Jie labiau džiaugiasi galėdami pasidalinti ar suteikti labdarą, lyginant su tais, kurie žiūri į miesto peizažą.

Ilonojaus universitete buvo vertinama, kaip žmones veikia vaizdas pro langą. Jie atkreipė dėmsį į tai, kad butai, kurių langai nukreipti į gėlyną arba parką, veikė žmones daug pozityviau, nei tuo atveju, jeigu būdavo matyti tik pastatai. Gamtą stebėję žmonės rečiau konfliktavo, ne taip dažnai rodė agresiją ar vartojo smurtą, turėjo mažiau neišspręstų problemų.

Mūsų dienomis psichologinė įtampa ir depresija tampa daugybės socialinių problemų ir ligų priežastimi. Neišlaikius psichikai, sutrinka funkcinės sistemos. Jeigu šios problemos neišsprendžiamos, galimos lėtinės ligos. Žmonėms, neturintiems jokio sąlyčio su gamta, sunku išlikti visapusiškai sveikiems.