2014 m. rugsėjį Petras rašė: „Jau 22 m. kaip sergu venų patologija-tromboflebitai, dėl to turiu neįgalumą visam gyvenimui; buvo ir širdies infarktas, du kartus – plaučių embolija (na, kai trombai plaučius užkemša), nuolat geriu antikoaguliantus, kad nekrešėtų kraujas. Kepenys kažkaip neaiškiai sustreikuoja, gydytojai nenustato priežasties. Suprantu, kad kardinaliai nieko nedarant, gali greitai viskas pablogėti. Noriu išsivaduoti iš ligų arba bent jas pristabdyti.“

Tuomet išbandęs 7 dienų trukmės paprastą sveiko gyvenimo abėcėlę, po 2,5 metų Petras sutiko pasidalinti savo istorija, kuri, tikimės, įkvėps ir kitus žmones imtis atsakomybės už savo sveikatą.

Ieškoti sprendimo paskatino sėkmės istorija

Taip, turėjau sunkų kepenų apsinuodijimą ir gydytojai nepajėgė iki galo pagydyti, jaučiausi kaip kokių 80 metų senukas: dusau lipdamas laiptais, pavargdavau eidamas, o ką kalbėti apie darbus. Gydytojai sakė, kad gal su laiku praeis, o gal ir ne. Jų žodžiais tariant, man ir taip gerai baigėsi. Bet pasiduoti neketinau, į rankas papuolė straipsnis, kaip po 7 dienų sveikatingumo programos Nerijus Šilingis atgavo sveikatą ir atrado naują, kokybišką gyvenimo būdą. Pamaniau, kreipsiuosi ir aš, o gal ir aš būsiu iš tų laimingųjų. Parašiau Sigitai Kriaučiūnienei laišką su savo negalių aprašymais ir, o džiaugsme, gavau atsakymą, kuriame buvo parašyta: „atsiųsk išsamų gyvenimo būdo aprašymą, ir, jei laikysiesi griežtai mano rekomendacijų, kas tris dienas siųsi ataskaitas, skirsiu tau savo laiką. Rezultatai tikrai bus, o kokie - priklauso nuo tavęs“. Buvo kančių, nesakau, bet rezultate to džiaugsmo nemoku apsakyti. Tik vaikystėje taip jaučiausi. Atsirado motyvacijos daug ką keisti.

Ligos ir skausmai kamavo ilgą laiką

Gydytojai, suteikdami neįgaliojo statusą dėl tromboflebitų, pasakė: „Nelinkim pasveikti, linkim, kad neblogėtų“. Turėjau problemų dėl stuburo, gerokai per didelio kraujo krešumo, reikėjo keisti klubo sąnarį (buvo 3 stadija), naktimis dėl skausmo negalėdavau išsimiegoti. Sąnario nekeičiau, nes esu pripratęs prie skausmo. Rydavau vaistus saujomis, juokaudavau, kad galiu jų ir pavalgyti.


Tai štai, su motinėlės Gamtos ir paties Dievo pagalba dabar aš gyvenu nuostabų, gražų gyvenimą. Nevartoju jokių cheminių vaistų, naudojuosi gamtos dovanomis: žolėmis, šaknimis ir jaučiuosi puikiai.

Pirmiausiai pakeičiau mitybą. Nesu vegetaras, bet perėjau prie sveikesnės ir racionalios mitybos, Keliuosi 5.30 val. ir einu šiaurietišku ėjimu, po to – dušas, meditacija, pusryčiai ir džiugi spalvinga, kupina jėgų diena. Tai tęsiasi jau 2,5 metų ir man patinka taip gyventi, jaustis.

Visiškai atsisakiau alkoholio, tad į mano gyvenimą įsiliejo ir dar vienas džiaugsmas. Jūs patikėkit, kaip smagu gyventi blaiviai!

Gyventi sveikai – mėgautis gyvenimu

Man nebereikia keisti klubo sąnario, pamiršau jo skausmą, kojų situacija bent jau neblogėja, kraujo krešumas, kuris kėlė didžiausią pavojų, susitvarkė iki normos (o anksčiau vartojau Warfariną net 15 mg. Nuo tokio kiekio sveikas žmogus iškart nukraujuoja). Atsiradusi nesibaigianti energija teikia džiaugsmą gyventi, turėti tikslus, motyvuoja toliau tobulėti, mylėti, laikytis visatos dėsningumų, sąmoningai gyventi.

Tiems, kurie galvoja, kad sveikas gyvenimo būdas yra neteisingai mąstančiųjų pramanai, noriu pasiūlyti: pabandykit, išbandykit, tai juk nieko nekainuoja, išskyrus specialistų užvedimą ant šio kelio, šio gyvenimo būdo. Nuvažiuokit į nors viena sveikatos mokyklą, sveikatingumo stovyklą ar seminarą ir jūsų gyvenimas gali pasikeisti kardinaliai. Bet mes vis atidėliojam, kol neprispaudžia kokia rimta liga. Taip buvo ir man. Bet jei tą patyrimą gali pajusti dabar, tai kam laukti? Geriau mėgautis gyvenimu dabar, o ne po metų ar kelių. Ar teisingai sakau?

Dabar mano diena prasideda dėkingumu ir baigiasi dėkingumu, dėkingumo praktika - mano mėgstamiausia.