Visuomenė ir net dalis medikų visuomenės nenori pripažinti nutukimo kaip ligos. Tačiau tai kompleksinė lėtinė liga, kurią būtina diagnozuoti ir gydyti. Vien tik sumažinus svorį, po penkerių metų net 95 proc. pacientų svoris sugrįžta. Tad nutukimas yra liga, kuri, sykį diagnozuota, turi būti valdoma.

Nutukimas – pasikartoti linkusi liga

Pastaraisiais metais skambinama pavojaus varpais, kad vis daugėja nutukimu sergančių žmonių. Būtent sergančių, nes dažnai vis dar nesuvokiama, kad nutukimą, kaip ir bet kurią kitą lėtinę ligą, būtina gydyti. Nutukimas – sveikatos sutrikimas, liga, kurią gydyti svarbu kompleksiškai.

Trukdo funkcionuoti organizmui

Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės teigimu, nutukimas – pernelyg didelis riebalų susikaupimas organizme, trukdantis organizmui normaliai funkcionuoti.

Nerimą kelia, kad vis dar gaji nuomonė, jog nutukimas – ne liga. Vis dėlto jau beveik dešimtmetį tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek kitos didžiosios medikų organizacijos, susijusios su nutukimo valdymu, pripažįsta, kad nutukimas – sveikatos sutrikimas, kuriam būdingi visi ligai būdingi požymiai.

„Nutukimo apibrėžime sakoma, kad tai recidyvuoti linkusi liga, medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio esmę sudaro riebalinio audinio išvešėjimas, ir būtent riebalinio audinio išvešėjimas žaloja žmogaus organizmą“, – sako gydytoja.

Žalojantis nutukimo poveikis organizmui, pasak E. Gavelienės, gali būti trejopas. Tai mechaninės komplikacijos (didesnis svoris – apkrova sąnariams, jų bėdos ir pan.), metabolinės komplikacijos (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, dislipidemija ir t. t.) ir mentalinės komplikacijos (depresija, nuotaikų svyravimai ir kiti sveikatos sutrikimai).

„Visuomenė ir net dalis medikų nenori pripažinti nutukimo kaip ligos. Tačiau tai kompleksinė lėtinė liga, kurią būtina diagnozuoti ir gydyti“, – akcentuoja E. Gavelienė.

Svarbu koreguoti gyvenseną

Nutukimą diagnozuoti nesudėtinga – tereikia pacientą pasverti, pamatuoti ūgį ir apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI). Jeigu KMI yra didesnis nei 30, vadinasi, žmogus serga nutukimu ir jau privaloma rašyti nutukimo diagnozę.

Gydyti nutukimą, anot E. Gavelienės, turi specialistai, išmanantys medžiagų apykaitą, bendrą organizmo stiprinimą. Pradėti gydyti ligą turėtų šeimos gydytojas, nes jis geriausiai pažįsta savo pacientus, greičiausiai gali pastebėti svorio pokyčius. Šeimos gydytojo reikalas – įvardyti galimus pacientų sveikatos sutrikimus. Tačiau ir bet kuris kitas specialistas, pas kurį apsilanko ligonis: kardiologas, endokrinologas, pulmonologas, net dermatovenerologas, pastebėjęs šios ligos požymius, turėtų žmogui ją įvardyti.

„Vien įvardyti ligą nepakanka – reikėtų pradėti ligą gydyti, o tai ir gyvensenos korekcija, medikamentinis, chirurginis gydymas, – sako gydytoja. – Tinkamiausia tam vieta, mano galva, yra centrai, kur taikomi visi šie gydymo metodai. Galbūt ne kiekvienam pacientui visų jų reikės, bet jis turi turėti galimybę rinktis.“

Šeimos gydytojas gali siųsti nutukimu sergantį pacientą pas gydytoją dietologą, šis parengia ir kartu su pacientu pradeda nutukimo gydymo programą, apimančią gyvensenos korekciją – maitinimąsi, judėjimą ir kitus gyvensenos komponentus. Jeigu reikia, konsultuoja ir kiti specialistai.

Ne vien svorio mažinimas

Pasak E. Gavelienės, svarbiausia – kompleksiškai prižiūrėti pacientą, sergantį nutukimu.

„Dažnas įsivaizduoja, kad nutukimo gydymas yra tik svorio sumažinimas. Tai netiesa, – teigia gydytoja dietologė. – Vien tik sumažinti svorį nepakanka. Gydymo procesas turi vykti taip, kad svorio mažinimas nežalotų organizmo ir paskui, jau sumažinus svorį, žmogus galėtų gyventi visavertį ir sveikatai palankų gyvenimą.“

Visus šiuos etapus reikia prižiūrėti. Ši priežiūra pasaulinėje praktikoje taip ir vykdoma – tai reguliarūs vizitai pas specialistus, kurie stebi, kaip valdoma liga.

„Vien tik sumažinus svorį, po penkerių metų net 95 proc. pacientų svoris sugrįžta, – pabrėžia dietologė. – Tad nutukimas yra liga, kuri, sykį diagnozuota, turi būti valdoma, žmogus turi būti prižiūrimas specialistų visą likusį gyvenimą.“

Šiuolaikinė medicina gali valdyti ir valdo daugelį lėtinių ligų, nutukimas – viena iš jų. Jei liga tinkamai valdoma, ja sergantis žmogus gali gyventi sveikatai palankų, visavertį, ilgą gyvenimą. Jeigu, pavyzdžiui, 30 metų žmogui diagnozuojamas nutukimas, jau vien dėl to, kad jam tik 30 metų, jis gali nejausti jokių simptomų, tyrimai dar gali būti geri. Tačiau skaičiuojama, kad jis gyvens dešimt metų trumpiau nei jo bendraamžis, turintis sveikatai palankią kūno masę ir neišvešėjusį riebalinį audinį.

Individualus požiūris į pacientą

Nutukimas, kaip ir dauguma kitų lėtinių ligų, gydomas vadovaujantis bendraisiais jai gydyti nustatytais principais – gydymo gairėmis: nuo tam tikro kūno masės indekso – gyvensenos kontrolė, nuo tam tikro kūno masės indekso ir tam tikros juosmens apimties – medikamentinis gydymas, dar sudėtingesniu atveju – chirurginis gydymas.

„Reikia neužmiršti, kad bendrieji principai yra bendrieji principai. Gydytojas dietologas visų pirma turi individualizuotai vertinti pacientą. Juk kiekvieno mūsų – savas charakteris, prigimtis, gyvenimo pažinimas ir kiekvienam mūsų, kad liga būtų valdoma sėkmingai, reikalingas personalizuotas gydymo planas, – sako E. Gavelienė. – Vadinasi, gydytojai turi atsižvelgti į paciento charakterio savybes, tam tikrus psichologinius, metabolinius ypatumus.“

Pasak gydytojos, tik taip įmanoma parinkti geriausią gyvensenos korekciją, tinkamiausius medikamentus, jei prireikia – tam tikrą chirurginį gydymą.

Gydytojo dietologo vaidmuo – suplanuoti gydymą ir stebėti pacientą vykstant gydymo procesui. E. Gavelienė pateikia palyginimą – tarkim, gydytojas kardiologas pacientui skiria medikamentinį gydymą, nurodo žymėti kraujospūdį, pulsą ir t. t., o vėliau stebi pacientą ir gydymą koreguoja. Kartais prireikia net pusmečio ar daugiau, kad parinktų tinkamą gydymą ligai valdyti.

Vienos piliulės nėra

Nutukimas – niekuo neišskirtinė šiuo požiūriu liga, čia irgi reikia laiko norint pacientui parinkti tinkamą gydymą. Tad nereikia nustebti, kad gydytojas dietologas vieno paciento prašo rašyti suvalgomo maisto kiekį, kito – laikytis tam tikrų maitinimosi apribojimų, trečiam pateikia tam tikras taisykles, kuriomis privaloma vadovautis.

Gydant šie dalykai keičiami tol, kol kartu su pacientu gydytojas parenka tai, kas žmogui bus tinkamiausia mažiausiai penkerius metus. Deja, kol kas nėra vienos piliulės, kurią išgėrus nutukimą galima išgydyti.

„Viso gydymo priemonių komplekso tikslas – parinkti tinkamą būdą, formą, maistines medžiagas, fizinį aktyvumą, gyvenseną, kad žmogus maitindamasis galėtų išvengti nutukimo komplikacijų ir sveikai gyventi“, – paaiškina dietologė.

Tiek taikant konservatyvų, tiek chirurginį nutukimo gydymą, jo rezultatai vertinami po dvejų metų. Pasak E. Gavelienės, tai pakankamas laikas pertvarkyti savo mąstyseną, įpročius sveikatai palankia linkme, organizmui – prisitaikyti prie atliktų intervencijų, suplanuoti, kas bus daroma toliau. Nes, kaip jau minėta, 95 proc. pacientų, jei nutukimo gydymas nebetęsiamas, po penkerių metų kūno masė sugrįžta. Tad nutukimą gydantis specialistas turi padėti žmogui atrinkti tuos sveikos gyvensenos ypatumus, kurie būtų jam patogūs, nesunkiai įvykdomi ir gerinantys jo gyvenimo kokybę visą likusį laiką.

„Žmonės, pradėję tinkamai maitintis, atgauna skonio pajautimą, sumažėjus kūno masei – galimybę daugiau judėti ir aktyviau gyventi, galų gale susigrąžina savivertės pajautimą. Numetęs keliolika ar kelias dešimtis antsvorio kilogramų, žmogus atgauna gyvenimo džiaugsmą“, – teigia gydytoja dietologė E. Gavelienė.

Kada diagnozuojamas nutukimas

Populiariausias svorio įvertinimo būdas – kūno masės indeksas (KMI). Šis svorio indeksas padeda įvertinti mitybos būklę – svorio nepakankamumą ar antsvorį, nutukimo laipsnį, su tuo susijusių lėtinių ligų rizikos laipsnį.

KMI 25–29,9 – antsvoris.

KMI 30–34,9 – I laipsnio nutukimas.

KMI 35–39,9 – II laipsnio nutukimas.

KMI > 40 – III laipsnio nutukimas.

Kodėl sergama nutukimu

Genetiniai veiksniai. Daugeliu tyrimų įrodyta tėvų kūno masės įtaka jų vaikams. Žmogaus kūno masė, metabolizmo greitis, procentinis riebalinio audinio kiekis ir poodinio riebalinio audinio kiekis yra paveldimi. Šeimose, kuriose abu tėvai nutukę, tikimybė nutukti jų vaikams yra apie 67 proc., o jei nutukęs vienas iš tėvų – 50 proc.

Aplinkos veiksniai. Nutunkama, kai su maistu gaunamos energijos kiekis ilgą laiką viršija išeikvojamos energijos kiekį. Labai didelę įtaką tam daro mityba ir fizinis aktyvumas. Tai gausus kaloringo maisto vartojimas, ydingi valgymo įpročiai, nejudrus gyvenimo būdas, stresas, psichiniai veiksniai, mitybos sutrikimai ir persivalgymas, kai maistas tampa vienintele paguoda. Nustatyta, kad ir miego stoka daro įtaką nutukimui atsirasti ir progresuoti.

Specifinės priežastys. Sergant nutukimu būtina patikslinti, ar tai specifinės ligos, ar organizmo būklės padarinys. Nutukimui įtaką gali daryti endokrininės ligos, insulinoma, Kušingo sindromas, augimo hormono nepakankamumas, hipogonadizmas, pogumburio funkcijos sutrikimas ir policistinių kiaušidžių sindromas. Svoris gali didėti dėl kai kurių vartojamų vaistų – raminamųjų, gliukokortikoidų ir cukrų mažinančių medikamentų.

Projektas finansuojamas valstybinio sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.