Nors plastinės krūtinės didinimo operacijos yra vienos populiariausių, vis tik apie jas sklando daug mitų, galinčių klaidinti moteris. „Gijos Klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Bagdanavičius pasiruošęs išsklaidyti susidariusią neteisingą nuomonę ir papasakoti, kaip yra iš tiesų.
1 mitas: Su implantais negalima skristi lėktuvu
Plastikos chirurgo D. Bagdanavičiaus teigimu, nuomonė, kad su implantais niekada nebegalėsite keliauti lėktuvu, yra neteisinga. Tiesa, jis pažymi, kad iki pirmojo skrydžio turėtų praeiti kelios dienos po operacijos. „Rekomenduojame pradėti skraidyti praėjus bent 5 dienoms, kitaip oro burbuliukai aplink ką tik patalpintus implantus gali imti skleisti tam tikrus garsus, tarsi sproginėtų“, – sako jis.
Gydytojas priduria, kad taip atsitinka dėl paprasčiausios priežasties – kylant lėktuvui, keičiasi slėgis, kuris gali paveikti prie pokyčių dar neprisitaikiusį kūną.
Tai – ne vienintelis mitas, susijęs su kelionėmis lėktuvu – taip pat yra teigiama, kad implantai lėktuve gali sprogti. Tačiau chirurgas su tuo nesutinka. „Implantai nesprogsta nei lėktuve, nei automobilyje, nei važiuojant traukiniu“, – patikina jis.
2 mitas: Su implantais negalima sportuoti
Pasak gydytojo, vyraujanti nuomonė, kad krūtinę pasididinusios moterys turi atsisakyti sporto, taip pat nėra teisinga. Tiesiog reikia palaukti, kol kūnas reabilituosis po operacijos. „Sportuoti negalima pirmuosius 2 mėnesius – šiuo laikotarpiu gyja visa krūtinė, o aplink implantą formuojasi kapsulė, turinti juos toliau laikyti“, – pasakoja jis.
D. Bagdanavičius priduria, kad iki susiformuojant kapsulei reikėtų vengti sporto, fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo. Tačiau, kaip teigia jis, po to galima sportuoti ir nesijaudinti dėl implantų.
Be to, neteisinga manyti, kad turint implantus negalima nardyti. Gydytojo teigimu, vienintelis apribojimas, norinčioms nardyti, yra tas pats 2 mėnesių pooperacinis laikotarpis. „Čia yra taip pat, kaip ir su bet kuria prieš tai minėta fizine veikla – porą mėnesių negalima, tačiau vėliau galima ir plaukti, ir nardyti, ir užsiimti kita laisvalaikio veikla“, – teigia D. Bagdanavičius.
Pirmaisiais mėnesiais taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gydytojų rekomendacijas, pavyzdžiui, pirmąsias 3 dienas – nesimaudyti po dušu, stengtis nevairuoti, paskui – dar 2 mėnesius nekelti daiktų, sunkesnių nei 5 kg, nekilnoti aukštai rankų, dėvėti kompresinę liemenėlę ir pan. Laikantis rekomendacijų, gydytojo teigimu, visomis įprastomis veiklomis bus galima džiaugtis po poros mėnesių.
3 mitas: Implantų medžiagos yra nuodingos
Manoma, kad medžiagos, iš kurių yra gaminami implantai, gali sukelti įvairias ligas, mat jos yra nuodingos. Tačiau, pasak „Gijos Klinikų“ plastikos chirurgo, XXI a. to bijoti nereikėtų – naudojami implantai yra naujos kartos, gaminami pagal patentuotą technologiją iš visiškai saugių sertifikuotų medžiagų.
„Šių dienų implantai yra sukurti su „Memory” geliu, kuris nepalieka apvalkalo. Net jei jis plyšta, implantas lieka viduje. Nė viena iš šių medžiagų nėra kenksminga – visos jos patvirtintos Europos Sąjungos sertifikatais“, – patikina gydytojas G. Bagdanavičius.
Pasak jo, visi klinikoje naudojami implantai yra visiškai saugūs ir moterys dėl kenksmingų medžiagų išskyrimo į organizmą jaudintis neturėtų.
4 mitas: Krūtų implantai matosi ir jaučiasi
Gydytojo teigimu, moterys krūtų implantų jausti neturėtų. Taip nutinka tada, kai pasirenkami per dideli implantai. „Jeigu atliekant krūtinės matavimą moteris nori itin didelės krūtinės, tada implantas bus matomas ir apčiuopiamas“, – sako jis.
Vis tik, jeigu moteris pasirenka tinkamo dydžio implantą, proporcingai atitinkantį jos figūrą, implantą užčiuopti sunku, o pati krūtinė atrodo labai natūraliai. Krūtis galima ne tik padidinti, bet ir pakelti – taip implantas užpildo visą krūties tūrį ir tuomet sunku pastebėti, kad jos yra patobulintos chirurginiu būdu.
Renkantis implanto dydį, specialistas įvertina pacientės krūtų anatomiją: dydį, formą, spenelio padėtį ir panašiai. Pokalbio metu bandoma išsiaiškinti lūkesčius ir kartu pasirinkti optimaliausią variantą.
Tam pasitelkiamos specialios matavimuisi skirtos liemenėlės – taip pacientė gali išsirinkti jai patogiausią implanto dydį, paviršių, formą ir tarpą tarp krūtų.
5 mitas: Po krūtinės padidinimo sutrinka spenelių jautrumas, o žindymas tampa neįmanomu
Vyrauja nuomonė, kad dirbtinė krūtinė – nejautri, o implantai trukdo žindyti kūdikį. Tačiau gydytojas nesutinka su abiem teiginiais.
„Visų pirma, dirbtinė krūtinė nereiškia, kad moteris negalės ja maitinti kūdikio. Dedant implantus nėra pažeidžiamos jokios liaukos – jie yra dalinai dedami po raumeniu, dalinai – po liauka“, – sako jis.
D. Bagdanavičius priduria, kad kai kurioms moterims po operacijos žindymas netgi tampa lengvesnis.
Pasak jo, priešingai nei yra manoma, spenelių jautrumas po operacijos taip pat nesutrinka ir niekas nepasikeičia. „Vis dėlto, tikimybė, kad sutriks jautrumas – yra. Atliekant krūtų didinimo ir pakėlimo operaciją, kai paties spenelio ir areolės kompleksas keliasi aukštyn, yra tikimybė, kad jis praras dalį jautrumo“, – perspėja gydytojas. Vis tik, jis patikina, kad tai – itin reti atvejai.
6 mitas: Moterys, turinčios implantus, negali miegoti ant pilvo
Prižiūrėti savo miego padėtį, vėlgi, reikėtų tik pirmuosius du mėnesius, kol aplink implantą formuojasi kapsulė. „Tai reikalinga tam, kad implantai liktų savo vietose. Miegojimas ant pilvo, kaip ir bet kokia fizinė veikla nepraėjus dviem mėnesiams, gali pakeisti implantų padėtį“, – aiškina specialistas.
Tačiau, praėjus nurodytam laikotarpiui, galima miegoti taip, kaip norisi, nesijaudinant, kad pakis krūtinėje esančių implantų padėtis.
7 mitas: Krūtų implantus reikia keisti kas dešimtmetį
Pasak chirurgo, implantų keisti kas dešimt metų tikrai nereikia. Visgi, nors dauguma implantų gamintojų teigia, kad implantai yra visam gyvenimui, kas porą metų reikėtų pasidaryti krūtų echoskopiją. Jos metu patikrinama, ar implantas nėra plyšęs, ar nepakitusi jo padėtis, ir panašiai.
“Bet kokiu atveju, svarbiausia moterims – saugoti save ir tinkamai rūpintis savimi”, – įsitikinęs “Gijos Klinikų” plastikos chirurgas Darius Bagdanavičius.