Sunku rasti žmogų, nors kartą nepatyrusio galvos skausmo. Žinoma, neretai šis nemalonus jausmas tėra tik mūsų organizmo signalas, kad derėtų sustoti ir šiek tiek pailsėti. Tačiau ką daryti, jei galvos skausmas tampa lėtinis, t.y. pasikartoja nuolat? Tuomet priežasčių reikėtų ieškoti kitur.
Galvą gali skaudėti dėl kraujospūdžio problemų, hormoninės sistemos sutrikimų, migrenos, įtampos, fizinio nuovargio, toksinų ar dehidratacijos. „Dažnai žmonės pradeda ieškoti priežasčių ir daugelis tikslios apčiuopiamos diagnozės neranda. Galiausiai nusivylę griebiasi nuskausminamųjų, kad pašalintų šį nemalonų jausmą. Pradžioje to užtenka kartą į mėnesį, vėliau vis dažniau. Kol galiausiai vaistai tampa norma lyg kavos puodelis ryte. Kodėl taip nutinka? Paprasta – galvą skauda, o priežasties niekas nepasako. Vis dažniau ir dažniau susiduriu su tokiais klientais“, – sako studijos „Sveikas judesys“ įkūrėja, kineziterapeutė, masažo specialistė Toma Kreivėnaitė.
Pažvelkime į save iš šalies
„Monotoniška kūno padėtis mus lydi kasdien. Štai paprasti pavyzdžiai: palinkę valomės dantis, gaminame pusryčius, pusryčiaujame, vairuojame, sėdime prie darbo stalo, pietaujame, skaitome knygas, žiūrime televizorių, mezgame ir taip toliau. Ar atkreipėte dėmesį, kad kūnas būna pasviręs į priekį, galva gerokai palinkus į priekį, lengvai susikūprinę, mentės nutolusios nuo stuburo? Galima sakyti, nuolat išlaikome tą pačią kūno padėtį“, – sako Toma Kreivėnaitė.
Kūnui būnant tokioje padėtyje, sako specialistė, atsiranda lėtinis raumenų nuovargis. Priekinė krūtininė dalis sutrumpėja, tarpumentis išilgėja, susiformuoja raumens spazmai, dar kitaip vadinami trigeriniai taškai. Jie „įdomūs“ tuo, kad skausmą iradijuoja (plinta) visai kitoj vietoj, nei patys yra. Pavyzdžiui, tikroji skausmo priežastis gali būti kaklas, tuo tarpu skausmas plinta į galvą. O juk dažnai esame įpratę priežasčių ieškoti ir jas šalinti tik ten, kur skauda.
„Kiekvieną dieną susiduriu su pasakymais, kad nieko nedariau, nieko nekėliau ir staiga pasukti galvos ar pasilenkti iš juosmeninės dalies nebegaliu. Tuomet pradedu gilintis į žmonių kasdienybę ir jie atsako į visus klausimus, tik patys to nesuvokdami. Pavyzdžiui, vienas žmogus, kai nesimiega, mėgsta skaityti po 3–4 valandas pusiau gulom, galva visad būna gerokai palenkta žemyn. Kita situacija – maisto gaminimo stalviršis yra per aukštas ir žmogus ilgą laiką būna pakėlęs petį. Ir begalė kitų atvejų. Visuomet rekomenduoju daugiau dėmesio kreipti ir į save, ne tik į atliekamus dalykus. Tokiu būdu po truputį susiformuos teisingi įpročiai“, – pataria Toma Kreivėnaitė.
Sutvarkykime savo aplinką
„Pradėkime nuo savo darbo vietos. Darbo metu galva turi būti kuo mažiau pasvirus pirmyn. Rekomenduojama, kad monitorius būtų 5–7 cm virš akių lygio, telefoną rankose laikykite aukščiau arba naudokite akių sinergiją, tai reiškia, leiskite žvilgsnį, o ne pačią galvą, – pataria kineziterapeutė T. Kreivėnaitė. Įdomus faktas – galva neutralioje padėtyje sveria apie 4,5–5,5 kg. Kai galva pasvyra 5 cm į priekį ausų atžvilgiu, jūsų pečių juosta apsikrauna 15 kg, o jeigu ji pasvirus 7,5 cm, tai pečiams tenka net iki 19 kg!“
Kitas žingsnis – atlikite kuo daugiau judesių mentims aktyvinti ir krūtinės raumenims pratempti, nes per ilgą laiką ji tampa mažiau judri, susidaro raumenų įtampų, o tai reiškia, kad kraujas prasčiau nunešamas į smegenis, prasčiau aprūpinama deguonimi ir atsiranda didesnis nuovargis, ilgainiui – galvos skausmai.
Paprastai nejudrią kūno dalį padeda kompensuoti virš ar po esanti dalis. „Šiuo atveju dažnai nukenčia juosmuo. Ši dalis tampa hipermobili, tai reiškia, kad tarp slankstelių esantys raumenukai gali tapti laisvesni, nebelaikyti slankstelių stabiliai, o tai didžiulė tikimybė susidaryti išvaržoms. Daugelį įsisenėjusių atvejų gali padėti išspręsti kineziterapeutas, taikydamas specialias mankštas bei masažą. Rekomenduoju kreiptis į tokį specialistą, kuris ne tik išmoko pratimų, bet ir paaiškina, koks raumuo dirba tam tikro pratimo metu, kokia raumenų grupė įsijungia. Tokiu atveju susidarys visai kitas suvokimas apie jūsų kūną. Ilgainiui nebereikės varstyti kineziterapeuto durų, o tik ateiti retsykiais pasikonsultuoti, kad puikią savijautą galėtumėte išlaikyti ilgą laiką“, – sako T. Kreivėnaitė.
