18-metė Rusnė: „Tėčiui atnešus sveikos gyvensenos žinias, šeimoje prasidėjo negrįžtami pokyčiai“

Aš Rusnė Gužauskaitė, man 18 metų, esu būsimoji abiturientė. Neseniai praėjęs mano 18-as gimtadienis toli gražu nebuvo tas tipinis vakarėlis sodyboje su svaigalais, rytiniais galvos skausmais ir pradingusia atmintimi. Jį atšvenčiau jaunimo stovykloje „Laisvės kodas“, kartu su maždaug 90-čia sveikos gyvensenos kryptimi žvelgiančių nuostabių žmonių. Geresnio gimtadienio neįsivaizduoju!
 
Vartojantys alkoholį yra alkoholio pramonės aukos
 
Vakarėliuose su pradingusia atmintimi nematau prasmės, man kaip tik norisi prisiminti, kaip buvo smagu praėjusią dieną ir be to, linksmintis blaiviai yra tikrai labai paprasta. Čia kaip ir su mėsa – kam man to reikia, jeigu ir be to labai gerai. Apskritai, mane labai gąsdina neprognozuojami, patys savęs nekontroliuojantys, kitiems grėsmę keliantys apsvaigę žmonės. Tokia aš nenoriu būti niekada. Daugumai tokie svyruojantys, savo šlapime gulintys ar blevyzgas kalbantys žmonės kelia juoką, tačiau man priešingai – ir baugu, ir gaila tų žmonių, nes jie dar neatrado tos tikrosios laimės ir beviltiškai bando nuskandinti savo problemas alkoholyje, kuris yra tik lengvas reklamos triukas ir didžiulė pinigų mašina.
 
Sveiką gyvenseną į šeimą atnešė tėtis
 
Mano gyvenimo būdas pradėjo formuotis dar vaikystėje, maždaug prieš 10 metų. Už tai esu labiausiai dėkinga savo tėčiui. Jis, pats atradęs „Gyvenimo meno“ organizaciją, parsinešdavo neįkainojamos ten įgytos išminties į namus, kalbėdavo su mumis, išmokė atpažinti tikrus draugus, o po to į stovyklas ir kursus ėmė kviesti mus. To ir pakako mūsų šeimos negrįžtamiems pokyčiams. Prasidėjo tarsi visiškai naujas gyvenimo etapas mums visiems. Nors buvau dar vaikas, tačiau iškart pastebėjau, kaip keičiasi mūsų bendravimas, mitybos įpročiai (namuose mėsos vis mažėjo), stiprėja tarpusavio ryšiai, daugėja energijos, platėja šypsenos ir didėja optimizmo atsargos. Dar dabar jaučiu, kaip viskas tik geryn ir šviesyn, tobulėjame visi drauge.
 

Pažintis su sveikuoliais aplieta džiaugsmo ašaromis
 
Esu neapsakomai dėkinga mano pirmajai meno gyventi mokytojai Jūratei. Ji ne tik davė savo kelionėse ir dvasiniuose patyrimuose įgytos išminties, tačiau išmokė tą išmintį atrasti ir savyje. Jaučiu nepaprastą pagarbą ir meilę jai už tai. Būtent ji ir pasikvietė mane praeitą vasarą savanoriauti sveikuolių stovykloje – buvau jos asistentė. Tada ir įvyko mano pirmoji pažintis su sveikuoliais. Nors toje stovykloje buvau vadovytė, o ne dalyvė, paskutinė jos diena buvo aplieta džiaugsmo ašaromis dėl ten sutiktų tikrų, nuostabių žmonių, lydinčių mane iki šiol ir lydėsiančių, jaučiu, dar ilgai.
 
Savo gyvenimo kitokio jau nebeįsivaizduoju, esu be galo laiminga ir dėl to, kad sveikas gyvenimo būdas vis labiau populiarėja, ypač tarp jaunimo. Gera turėti bendraminčių ir tikėti, kad  judame gražesnio rytojaus link.
 
Sveikesnis gyvenimas mano draugams leidžia tapti laimingesniais
 
Draugai dažniausiai klausia, kuo pakeisti mėsą, kaip mamai ir gydytojai įrodyti, kad nevalgant mėsos kraujo tyrimai gali būti geri ir visiškai nenusilpsi. Labai džiaugiuosi, kai žmonės klausia, ypač dėl to, kad žmonės pastebi, domisi ir pasitiki manim šiais klausimais. Turiu labai daug draugų, kurie pasikeitė pradėję gyventi sveikiau. Smagu stebėti, kaip drauguose daugėja pasitikėjimo savimi, jie tampa natūralesni ir tiesiog laimingesni, o tuo pačiu ir tarp mūsų atsiranda dar daugiau bendro!
 
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt

» Rašyti komentarą