Jau bene trečią dešimtmetį į mūsų gyvenimus lėtai, bet užtikrintai bando įsibrauti genetiškai modifikuoti organizmai – GMO. Diskusijos šiuo klausimu netyla iki šiol: vieni bando įteigti GMO naudą, kiti atkakliai tam priešinasi, o į nesibaigiančius debatus įsitraukė visa tarptautinė bendruomenė.

Kas gi tas GMO ir kokiais tikslais jis naudojamas? Ar žmonijai atėjo laikas padaryti didelį šuolį, o gal tokiu būdu mes naikiname patys save?

Informacija apie visus gyvus organizmus yra užkoduota genuose. Būtent jie nustato, koks bus žmogaus organizmas ir kokius išorinius bruožus jis turės. Genus sudaro DNR molekulės – tai deoksiribonukleorūgštis, kuri yra sudaryta iš cheminių medžiagų, vadinamų azoto bazėmis. Genų struktūrą ir savybes tiria molekulinė biologija ir molekulinė genetika.

Laikui bėgant mokslininkai išmoko ne tik iškoduoti genetinę informaciją, bet ir pakeisti genus, pavyzdžiui, vieno organizmo geną įterpti kitam organizmui. Pakeitus genetinę informaciją gaunasi naujas organizmas – tai ir vadinama genetiškai modifikuotais arba transgeniniais organizmais. Tokiu būdu buvo išrastos bulvės, sintezuojančios kolorado vabalams kenksmingus baltymų toksinus. Savaime suprantama, kad šios modifikacijos dėka naujosios bulvės buvo apsaugotos nuo didžiausių priešų – kolorado vabalų, taigi jų nebereikėjo purkšti kenksmingais pesticidais.

Genetinė inžinerinė, užsiimanti genų modifikavimu, turi kelis pagrindinius tikslus:

• išrasti augalų veisles, kurios būtų atsparios kenkėjams ir aplinkos poveikiui (sausroms, šalnoms ir t.t.);
• išrasti augalų veisles, kurios duotų didesnį derlių;
• išrasti veisles per greitesnį laikotarpį nei tai pavyktu padaryti selekcijos metodu, tuo pačiu išleidžiant mažiau pinigų, taip savaime sumažinant ir produkcijos savikainą;
• panaudoti biotechnologas medicinoje diagnostikos bei efektyvesnio gydymo tikslais ir sukurti naujos kartos vaistus.

GMO medicinoje

Biotechnologijų srityje mediciną galima laikyti pačia perspektyviausia sritimi. Geno-inžinerinis insulinas padėjo išspręsti pakaitinės terapijos klausimą daugiau nei 10 milijonų žmonių visame pasaulyje. Jis naudojamas jau nuo 1982 metų ir yra visiškai identiškas natūraliam žmogaus insulinui. Svarbiausia, kad visi tyrimai patvirtino, jog tai saugus ir visiškai nekenksmingas produktas.

Augimo hormonas somatotropinas seniau buvo gaunamas iš negyvų žmonių hipofizės. Šio hormono buvo per mažai, be to, buvo tikimybė užsikrėsti virusu. Geno-inžinerinis somatotropinas išsprendė šią problemą ir nuo hipofazinio nanizmo (mažaūgiškumo) išgelbėjo daugybę žmonių.

Labai didelių perspektyvų teikia genetiškai modifikuotų gyvūnų organai transplantacijos srityje. Bandomos išrasti kiaulės, kurių organų žmogaus imunitetas neatmestų. Turint omenyje tai, kiek pasaulyje yra ligonių, laukiančių skirtingų organų transplantacijos – toks atradimas būtų tikras išsigelbėjimas.

Transgeniniai produktai

Kitas klausimas – gyvūnai ir augalai. Transgeninių gyvūnų kūrimas sėkmingai vyksta jau nuo 70-ųjų praėjusio šimtmečio metų. Išrastos kiaulės geriau dauginasi, jų mėsoje yra mažiau riebalų, jos greičiau užauga. Tuo tarpu avys atsparesnės ligoms, o jų kailis kokybiškesnis.

Šiuo metu genetiškai modifikuotos mėsos vartojimas yra draudžiamas, nes kol kas ji nėra pakankamai ištirta. Tuo tarpu iš modifikuotų avių gaunamą kailį iš esmės būtų galima drąsiai naudoti. Deja, sukurti transgeninius gyvūnus nėra labai paprasta, todėl dabartiniu metu kur kas didesnis dėmesys skiriamas genetiškai modifikuotėms augalams, kurie sukėlė tikrą triukšmą tiek mokslininkų tarpe, tiek žiniasklaidoje ir visuomenėje.

Daugiau nei 100 milijonų hektarų žemės (maždaug 5-7% bendro pasėlių ploto) yra naudojama genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui. Maždaug 95% tos žemės išsidėstę 5 šalyse: JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje ir Kinijoje. Didžiausią dalį užima genetiškai modifikuotoų sojų, kukurūzų, raspų ir medvilnės plantacijos. Oficialiai auginti leidžiama ir cikorijas, melionus, papajas, bulves, ryžius, cukrinius runkelius, tabaką, pomidorus bei pramoninius augalus, pavyzdžiui, linus.

Tuo tarpu Europos Sąjunga GMO produktų taip lengvai neįsileidžia. Produkcija, kurioje yra daugiau nei 0.9% iš modifikuotų šaltinių gaunamų komponentų, turi būti paženklinta. Tiesa, ši taisyklė įvesta ne dėl pačios produkcijos kenksmingumo, o dėl informaciniais tikslais. GMO naudojimas kūdikių maiste yra draudžiamas.

Kuo pavojingi genetiškai modifikuoti produktai?

Iki šiol niekur nėra nubrėžtos aiškios leidžiamos modifikuotų komponentų ribos maisto produktuose. Šiuo atveju kalbame apie tą ribą, kurią viršijus žmogaus sveikatai kiltų pavojus.

Mokslininkai teigia, kad valgant genetiškai modifikuotą produkciją galimi šie pavojai:

• Nenuspėjamas modifikuoto geno elgesys žmogaus organizme: jo įtaka reprodukcinei ir paveldimumo sistemai, galimi išsigimimai;
• Bakterijų, atsparių antibiotikams, išsivystymas: nebus kaip išgydyti žmones;
• Transgeniniai baltymai gali sukelti alergijas bei kitas ligas, o taip pat funkcinius sutrikimus;
• Tokie produktai gali turėti toksinį poveikį kepenims, inkstams ir kitiems organams.

Apie galimą pavojų kalba ir ekologai, biologai, agronomai. Anot jų, genetiškai modifikuoti produktai gali paprasčiausiai sutrikdyti ekologinę pusiausvyrą visoje planetoje.