Granatai – vieni iš nedaugelio vaisių, kuriuos ne tik galima, bet net labai sveika valgyti diabetikams. Siūlome sužinoti dar keletą priežasčių, kodėl verta dažniau įtraukti granatų į savo racioną.

Didina hemoglobino kiekį. Tai bene garsiausia granatų savybė – jie padeda kovoti su anemija. Esant mažakraujystei, patariama gerti skiestas granatų sultis: po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį – ir taip 2 mėnesius iš eilės.

Mažina kraujospūdį. Granatmedžio vaisiaus sėklos itin naudingos hipertenzikams, nes labai švelniai, palaipsniui mažina arterinį kraujo spaudimą. O vaisiaus viduje esančios baltos pertvaros, išdžiovintos ir įdėtos į arbatą, padeda nuraminti nervų sistemą, atsikratyti nerimo, sureguliuoti naktinį miegą.

Didina hormonų aktyvumą. Granatų sėklų kauliukuose esama aliejų, atkuriančių hormonų pusiausvyrą organizme. Todėl valgydami vaisius niekada jų neišspjaukite, o suvalgykite. Taip gausite iš granatų dar daugiau naudos. Ypač tai aktualu moterims, kenčiančioms dėl skausmingų mėnesinių, kamuojamoms galvos skausmų arba menopauzės simptomų, mat granatų kauliukai gali pagerinti savijautą.

Dezinfekuoja burną ir gerklę. Granato žievelės vandens nuoviras arba jo sultys labai tinka skalauti gerklei (sergant angina ir faringitu) ir burnos ertmei (esant gingivitui, stomatitui). Vaisiuose esantys fermentai malšina skausmą, o organinės rūgštys slopina infekciją.

Veikia kaip insulinas. Granatai – vieni iš nedaugelio vaisių, kuriuos ne tik galima, bet net labai sveika valgyti diabetikams. Teigiama, kad vartojant po 60 lašų granatų sulčių 4 kartus per dieną prieš valgį jau trečią dieną pastebimai sumažėja gliukozės kiekis kraujyje.


Šalina iš organizmo radioaktyvias medžiagas. Būtent dėl to granatų sultys rekomenduojamos dirbantiesiems su radioaktyviaisiais izotopais arba gyvenantiems padidinto radiacinio fono zonose.

Gydo odą. Turite tokią bėdą, kaip riebi oda, inkštirai ar pūlinga aknė? Jums tiks veido kaukės iš lengvai paskrudintos ir sutrintos granato žievelės su sviestu ir alyvuogių aliejumi. Laikykite mišinį šaldytuve ir tepkite juo odą ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę.

Sausi džiovintos granatų žievės milteliai taip pat labai naudingi – jais, teigiama, itin veiksmingai gydomi nudegimai, odos įtrūkimai bei smulkios žaizdelės.

Padeda atsikratyti parazitų. Prinokusio granato žievelėje yra alkaloidų peltjerino, izopeltjerino ir metilizopeltjerino, pasižyminčių stipriu antiparazitiniu poveikiu. Patariama 40–50 g smulkintos žievelės užmerkti 400 g šalto vandens ir palaikyti 6 valandas. Tada pakaitinti ant silpnos ugnies, kol pusė skysčio išgaruos. Likusį nuovirą reikia nukošti ir išgerti per valandą nedidelėmis porcijomis. Po valandos išgeriama laisvinamųjų, o po 4–5 valandų ateina eilė klizmai.

Stabdo viduriavimą. Tokia savybe pasižymi tiek granatų sėklos, tiek ir žievelė. Tačiau jomis gydoma ne tik diarėja, bet ir kolitas bei enterokolitas. Suaugusiesiems rekomenduojama išdžiovinti granato žievelę, sutrinti ir vartoti po žiupsnelį 3 kartus per dieną po valgio. Vaikams tokiu atveju labiau tiks ir patiks šviežiai išspaustos granatų sultys, skiestos pusiau vandeniu.

Jeigu diarėją sukėlė infekcija, granato žievelėje esantys polifenoliai veiksmingai pristabdo dizenterijos lazdelės bei kitų sukėlėjų dauginimąsi.

Slopina uždegimą. Susirgus kokia nors uždegimine liga (inkstų, kepenų, ausų ar akių, sąnarių, reprodukcinių organų), padės granato žievelės nuoviras. Jis gaminamas taip: 2 šaukšteliai smulkintų žievelių užpilami 1 stikline karšto vandens, 30 minučių pakaitinami ant vandens vonelės. Tada skystis nukošiamas, žievelės nuspaudžiamos ir viskas atskiedžiama virintu vandeniu iki pradinio kiekio. Vartojama po 50 g 2–3 kartus per dieną 30 minučių iki valgio.