Prasideda mėlynių sezonas... Nors niekam nėra paslaptis, kad šių uogų vertė neišmatuojama, vis dėlto kartais pritrūksta šiokios tokios „motyvacijos“. Kokie gi argumentai turėtų paskatinti jus valgyti mėlynes?
Nuo seno žmonės įvairiomis žolelėmis gardindavo patiekalus. O ar žinojote, kad jos gali ne tik pagerinti maisto skonį, bet ir padaryti jūsų patiekalą sveikesnį? Tereikia nuspręsti, kuo jį praturtinsite: antioksidantais, natūraliais antibiotikais, geležimi ir pan.
Daugelis vis dar įsivaizduoja, kad sergantiems širdies ligomis be tablečių ir piliulių padėti neįmanoma. Vis dėlto toks požiūris teisingas tik tada, jeigu kalbame apie sunkias ligos formas. Na, o jeigu ji tik prasideda, pasikliauti tikrai galima ir pačiais paprasčiausiais augalais.
Avitaminozė – skirtingų pagal klinikinius požymius ligų ir negalavimų, išsivystančių dėl kurio nors vitamino trūkumo (pavyzdžiui, vištakumas išsivysto dėl vitamino A trūkumas, skorbutas – vitamino C, rachitas – vitamino D, pelagra – vitamino PP), grupė. Vis dėlto daug dažniau trūksta iš karto kelių vitaminų – tai vadinama poliavitaminoze.
Nemiga – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties. Kovoti su ja galima ne tik vaistais, bet ir natūraliomis priemonėmis.
Susirgus gastritu pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kuris ligonį ištirs ir paskirs tinkamiausią gydymą. Ligoniui gali pagelbėti įvairios vaistažolių arbatos, daržovių sultys, kurių patartina gerti atsižvelgiant į skrandžio rūgštingumą.
Dirvinis asiūklis – daugybę vardų turintis daugiametis sporinis augalas (dirvų eglutė, driežgegužė, eglikė, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas). Tai visoje Lietuvoje paplitusi laukų piktžolė, gana dažnai naudojama liaudies medicinoje.
Rudeniui einant į pabaigą, vis didesnė rizika pasigauti slogą ar kurį kitą negalavimą. Kaip apsieiti be vaistų? Kokie gėrimai geriausiai padeda įveikti peršalimą?
Koks svarbus yra geras regėjimas, paprastai susimąstome tik tada, kai jis ima silpti. Šio reiškinio priežastys visiems puikiai žinomos, tad aiškinti jų papildomai tikriausiai nebereikia – verčiau pakalbėkime apie tai, kaip sau padėti. Ką pataria liaudies medicina?
Klinikiniai vaistažolių tyrimai rodo, kad rausvažiedė ežiuolė – ko gero pati veiksmingiausia kovos su peršalimo ligomis priemonė. Ši daugiametė vaistažolė jau nuo seno vartojama stiprinti imunitetą ir kovoti su gripu bei kitais negalavimais, tačiau iki šiol trūko žinių apie tai, kaip ji veikia žmogaus organizmą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.