Aistringi vasaros romanai paprastai greitai atvėsta, o baimė dėl lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ilgai neduoda ramybės. Kodėl dabar Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau nei rodo oficiali statistika?
 
Viena iš šios problemos didėjimo priežasčių – LPI dažnai sergama „partizanine“ forma, kai liga ilgai nerodo aiškių ženklų. Štai net devynios iš dešimties gonorėja užsikrėtusių moterų serga praktiškai be jokių simptomų. Daugybė žmonių yra užsikrėtę pastaruoju metu šalyje įsibėgėjusia chlamidioze, bet apie tai nieko neįtaria. Laiku neišaiškinta LPI perduodama partneriui, sukelia sunkių komplikacijų.
 
„Klasikinius LPI simptomus pakeitė ir gausus antibiotikų vartojimas. Infekcijos įgauna tokias „partizanines“ formas, kurias galima nustatyti tik pasitelkiant naujausius tyrimų metodus“, – pastebėjo „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos vadovo pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė.
 
Pavyzdžiui, besimptominės gonorėjos užkrato gali nepavykti nustatyti mikroskopuojant paprastą lyties organų išskyrų tepinėlį, kaip buvo įprasta daryti anksčiau. Kita rizika – tokiu būdu tiriant šios ligos sukėlėją Neisseria gonorrhoeae galima supainioti su kitomis Neisseria rūšimis, kurios yra mūsų organizmo mikrofloros dalis. Tiksliau diagnozuoti besimptomę gonorėją įmanoma pasitelkiant gana brangų tyrimo metodą – pasėlį, bet jis taip pat ne visada patikimas dėl trumpo bakterijų gyvavimo paimtame mėginyje.
 
„Situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitė prieš kelerius metus, kai pažangiose laboratorijose buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas. Tai leido efektyviau diagnozuoti ir kitas LPI: chlamidiozę, trichomonozę, mikoplazmas, ureaplazmas, ŽPV, herpesą“, – sakė medikė.