2018-ųjų Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) mitybos ataskaitos duomenys šiurpina: su mityba susijusių ligų rodikliai vieni prasčiausių per visą istoriją. Ne išimtis ir Lietuva – širdies ir kraujagyslių ligos vis dar dažniausia ankstyvos mirties priežastis, o dėl šių ligų atsiradimui įtaką darančio anstvorio kenčia daugiau nei pusė šalies suaugusiųjų. Specialistai pabrėžia, kad siekiant išvengti padarinių būtina susirūpinti mityba.

Ligų riziką didina antsvoris

PSO duomenimis, antsvoris ir nutukimas muša visų laikų rekordus – su šia problema susiduria 38,9 proc. viso pasaulio gyventojų. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, mūsų šalyje šie rodikliai dar aukštesni.

„Remiantis PSO duomenimis, 2016 m. antsvorio Lietuvoje turėjo 59,6 proc. suaugusiųjų, o vienas iš keturių šalies gyventojų (26,3 proc.) sirgo nutukimu. Tai – dvi pagrindinės ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir cukrinio diabeto, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos priežastys“,– sako gydytoja dietologė.

Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia pirmalaikės mirties priežastis: 2017 m. duomenimis, jos sudaro 3402 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Deja, šiuo aspektu ne tik lenkiame artimiausius kaimynus (Latvijoje šis skaičius siekia 3092, Lenkijoje – 1939 atvejus 100 tūkst. gyventojų), bet ir daugiau nei tris kartus viršijame statistinės grupės vidurkį.

Šio amžiaus epidemija – antrojo tipo cukrinis diabetas

Augantis žmonijos svoris tiesiogiai veikia ir sergančiųjų cukriniu diabetu skaičių – per 34 metus pasaulyje jų padaugėjo beveik keturiskart: nuo 108 mln. 1980-aisiais iki 422 mln. 2014-aisiais. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2017 m. sergančiųjų skaičius siekė 107 tūkst., iš kurių didžioji dauguma sirgo antrojo tipo cukriniu diabetu. Pasak E. Cikanavičiūtės, geriausia šios ligos prevencija – sveika gyvensena.

„Iki 90 proc. cukrinio diabeto atvejų siejama su gyvenimo būdu – netinkama mityba, nepakankamu fiziniu krūviu, antsvoriu bei nutukimu. Per didelis energijos (kalorijų) suvartojimas ir riebalais (ypač sočiaisiais ir transriebalais), paprastaisiais angliavandeniais bei druska gausus racionas didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką. Tuo tarpu skaidulinių medžiagų gausių produktų (mažai rafinuotų grūdų, kruopų, daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, sėklų bei riešutų) vartojimas šią riziką sumažina“, – tikina dietologė.

Paskelbta kova su transriebalais

Gydytoja prideda, kad norint išvengti minėtų ligų, pirmiausia reikia atidžiai pažiūrėti, ką dedame į lėkštę: „Mitybos įtaka cukrinio diabeto, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai – nenuginčijama. Mažiausia, ką galime padaryti – iš savo raciono išbraukti šią riziką didinančias medžiagas. Pavyzdžiui, transriebalus (dalinio hidrinimo metu iš nesočiųjų riebalų rūgščių susidarančius transizomerus), kurie, įrodyta, mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir didina „blogojo“ bei yra įvardijami kaip nepriklausomas rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti.“

PSO duomenimis, transriebalų kiekis mūsų racione dukart viršija statistinio europiečio paros normą, tad nuo šių metų lapkričio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu didžiausias leistinas transriebalų kiekis bus ribojamas: mūsų rinkai pateikiamuose maisto produktuose jų norma negalės viršyti 2 g / 100 g bendro riebalų kiekio, o produktuose, kur bendras riebalų kiekis mažesnis nei 3 proc., transriebalų kiekis 100 g produkto privalės būti mažesnis nei 10 g / 100 g riebalų.

Cukrus ir druska – rizikos veiksniai

Tačiau transriebalai – ne vienintelė su mityba glaudžiai susijusių ligų priežastis. „Pavyzdžiui, per didelis cukraus kiekis racione susijęs su antsvorio ir nutukimo rizika – pagrindinėmis antrojo tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų priežastimis. Pastarųjų riziką didina ir nesaikingas druskos vartojimas. PSO ataskaitos duomenimis, rekomenduojamą paros normą lietuviai viršija dvigubai.“

Gydytoja pabrėžia ir gliukozės-fruktozės sirupo (izogliukozės) reikšmę dienos racionui: „Fruktozė – pats saldžiausias monosacharidas. Gliukozės-fruktozės sirupe jos kiekis gali varijuoti nuo 5 iki 50 proc. Kaip ir visi kiti paprastųjų angliavandenių gausūs produktai, šis sirupas susijęs su antsvoriu ir minėtų ligų rizika. Siekiant jų išvengti, paprastųjų angliavandenių kiekį reikėtų riboti bent iki 10 proc. dienos energijos poreikio, t.y. 50 g / 2 tūkst. kcal.“

Per didelis fruktozės vartojimas ilguoju laikotarpiu didina ne tik antsvorio, nutukimo, bet ir nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką (prilyginamą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsirandančiam kepenų suriebėjimui) – nuo jos šiandien Europoje kenčia beveik trečdalis žmonių.