Tokiame įsitikinime glūdi vos mažytė dalelė tiesos. Esmė ta, kad sušalus padeda maždaug 50 g degtinės arba konjako: alkoholiniai gėrimai išplečia kraujagysles ir normalizuoja vidaus organų aprūpinimą krauju. Visos kitos dozės skatina odos kraujotaką: oda parausta, apima malonus šilumos jausmas. Tačiau jis iš tiesų yra labai apgaulingas – juk tokiu atveju šilumos netenkama labai daug, ir organizmas atšąla dar labiau.

Alkoholis mažina stresą

Labai dažnai pavargę ir rūpesčių nukamuoti žmonės griebiasi stikliuko arba butelio tam, kad alkoholiu pakeltų sau nuotaiką. Tačiau daugeliu atvejų visa tai daroma netinkamai. Nedidelės dozės gal ir padeda sumažinti vidinę įtampą ir atsipalaiduoti, kas ir atitinka sampratą „įveikti stresą“, tačiau tuo pačiu kenkia organizmui.

Apmaudu, tačiau paprastai žmonės išgeria daug daugiau ir stipresnių alkoholinių gėrimų, negu derėtų. O tada įvykiai gali plėtotis dviem kryptimis: pirma – padidėja nuovargis, pablogėja nuotaika, atsiranda savotiška depresija, kuri tik gilina vidinės tuštumos ir nevilties jausmą. Antra – apima euforija, kuri taip pat neišvengiamai baigiasi depresija. Nei vienu, nei kitu atveju streso įveikti tikrai niekam nepavyksta.

Alkoholis mažina arterinį kraujospūdį

Dauguma hipertonikų mano, kad vartojant alkoholį galima sumažinti kraujo spaudimą – juk alkoholis plečia kraujagysles... Tokiame teiginyje taip pat yra dalelė tiesos – nedidelė spiritinių gėrimų dozė iš tiesų atpalaiduoja kraujagyslių sieneles. Bet yra vienas BET. Tokiu atveju padažnėja ir širdies plakimas. Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo kraujo, išstumiamo iš širdies, kiekio. Kuo jo daugiau, tuo spaudimas didesnis. Dėl šios priežasties negalima alkoholio laikyti kraujospūdį mažinančiu vaistu. Situaciją apsunkina dar ir tai, kad daugelyje spiritinių gėrimų yra ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios jau pačios savaime gali daryti kraujospūdžiui įtaką, ir, deja, dažniausiai visiškai nepageidaujamą.