Klimato atšilimas rūpi ne tik mokslininkams – žmonės dideliais ir mažais rankų darbo stebuklais skatina vieni kitus imtis atitinkamų veiksmų. Kaip teigė vienas iš performatyvaus ekologiško meno pradininkų Josephas Beuysas, menininkai – tai bendruomenių gydytojai ir šamanai, kurių pareiga – išeiti iš uždaro „muziejų“ pasaulio į atviras erdves ir imti spręst aplinkos problemas. Pasaulyje tokių aktyvistų daug, tačiau čia apžvelgsime tik keletą iš jų.

Nele Azevedo – subtili asmenybė. Jos iki pusvalandžio „išgyvenančių“ trapių ledo žmogeliukų nuotraukos pasaulį apskriejo bent kelis kartus. Menininkė nėra klimato kaitos aktyvistė, tačiau džiaugiasi, kad diskutuojant apie viešąsias erdves galima pakalbėti ir apie tai, kas kelia pavojų mūsų egzistavimui šioje planetoje. Pirminė jos idėja buvo miestų monumentų kritika, tačiau aplinkosaugininkai greitai pastebėjo šį originalų projektą ir suskubo jam suteikti dar vieną reikšmę – išnaudoti jį klimato atšilimo propagandai/prevencijai.

Su savo darbais menininkė nuo 2005-ųjų keliauja po visą pasaulį. Skulptūros, kurių skaičius labai įvairuoja, išdėliojamos skirtingose miestų istorinėse vietose. Priklausomai nuo oro sąlygų, akcija trunka 30–40 minučių. Gausaus susirinkusiųjų būrio stebimos miesto aikštėje tirpstančios skulptūrėlės, viena vertus, simbolizuoja visuotinį atšilimą, kita vertus – primena, kokios trapios yra žmogiškos būtybės.

Kur kas tvirtesnį pamatą po kojomis turi amerikietis Johnas Quigley. Jo ir organizacijos „Greenpeace“ ant Arkties ledo paliktas „Tirpstantis Vitruvijaus žmogus“ suprantamas visiems – dalis kūrinio sąmoningai nukirsta, tarytum žymėtų nykstančių ledynų kraštus. „Tiesiogine prasme klimato pokyčiai graužia mūsų civilizacijos kūną“, – aiškina menininkas.