Kaip jau minėta, dėl odos pažeidimų atsiradusios opos gyja labai sunkiai ir gali pradėti gangrenuoti. Tokiu atveju chirurgo įsikišimas tampa neišvengiamas. Diabetinės pėdos sindromą galima įtarti, jeigu oda tampa blyški arba rusva (pakinta jos pigmentacija), ji sausėja ir pleiskanoja, atsiranda skaidraus skysčio pilnų pūslyčių, labai ilgai gyja nuospaudos, deformuojasi nagai, sustorėja raginis pado sluoksnis. Jeigu pastebite šiuos požymius, turėtumėte nieko nelaukdami pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Kiekvieno paciento gydymas individualus: pakeičiami vaistai, skiriama dieta, rekomenduojama ortopedinė avalynė, kartais galima chirurginė intervencija. Kad to neprireiktų, patariama laikytis šių taisyklių:

• Kasdien atidžiai apžiūrėkite kojas, ar neatsirado žaizdelių, nuospaudų, žaizdų, pūslių, opų, ar nepakito odos pigmentacija, ar neįaugo nagai. Sunkiai prieinamoms vietoms apžiūrėti turėkite veidrodėlį arba paprašykite šeimos narių pagalbos.
• Iškilusius klausimus aptarkite su savo gydytoju.
• Prieš audamiesi avalynę būtinai patikrinkite jos vidų, išpurtykite. Net maži svetimkūniai gali pratrinti dideles žaizdas.
• Kojas plaukite šiltame (iki 35 laipsnių temperatūros) vandenyje. Atsargiai pašalinkite suragėjusį odos sluoksnį, arba dar geriau –vleiskite tai padaryti artimiesiems.
• Naudokite muilą, tinkantį jūsų odos tipui.
• Po plovimo kruopščiai nusausinkite kojas (ypač tarpupirščius).
• Minkštinkite ir drėkinkite odą specialiai sergantiems diabetu skirtomis priemonėmis.
• Taisyklingai kirpkite nagus, kad jie neįaugtų. Pamirkykite juos prieš tai vandenyje, kol suminkštės, ir kirpkite tik tiesiai. Neįkirpkite kampučių, nepažeiskite odos, kad neatsirastų infekcija.
• Neikite basomis per karštą smėlį ar asfaltą (ir apskritai stenkitės nevaikščioti basomis).
• Nerūkykite.
• Kojinės turi būti švarios ir iš natūralių medžiagų.
• Savo gydytojui reikėtų pasirodyti ne rečiau nei kartą per metus.