Noriu paprašyti patarimo, kaip pakeisti požiūrį į seksą, į santykius. Buvau maža ir girdėdavau, kaip tėvai mylisi. Nuo to laiko pradėjau jų nekęsti. Ir meilę laikiau nešvaria. Man jau 20 metų., tačiau aš vis tiek bijau meilės ir santykių, nes toks supratimas užstrigo mano smegenyse. Kai sužinojau, kad draugė mylisi su vaikinu, pradėjau ja šlykštėtis. Siaubas, negaliu kontroliuoti savo minčių. Patarkite, ką daryti.

Vien tai, kad rašote man rodo, kad toks požiūris į intymumą Jums kelia susirūpinimą. Matote, kad žmonės Jūsų aplinkoje seksualinius santykius vertina kitaip, nei Jūs. Bandote ieškoti tokio požiūrio, kylančių jausmų priežasčių ir šiek tiek viską supaprastinate. Kažin ar vaikystėje išvystas tėvų meilės aktas būtinai yra priežastis to, kad dabar, būdama 20 m., jaučiate pasišlykštėjimą intymumu, kai kiti tuo mėgaujasi. Rašote, kad bijote ir pačios meilės. O ar esate (buvote) ją patyrusi? Ką vadinate meile? Visiškai neaišku, kokių konkrečių sunkumų Jums kelia meilės ir intymių santykių baimė. Kaip jaučiate savo seksualumą? Kaip elgiatės šalia seksualiai patrauklių vaikinų?

Į seksualinius santykius galima pažvelgti įvairiai, tačiau intymius santykius tarp sutuoktinių, kitų vienas kitą mylinčių suaugusių žmonių derėtų laikyti meilės išraiška (juk ir pati laiške rašote „tėvai mylisi“, „bijau meilės“). O tai, kad Jums seksualiniai santykiai kelia pasišlykštėjimą, asocijuojasi su kažkuo, kas yra purvina kalba apie kažkokias Jūsų vidines problemas, kurių Jūs neįvardinate ir galbūt nevisai esate įsisąmoninusi.
Pamąstykite, kas slypi už to pasišlykštėjimo? Kokių dar jausmų ar asociacijų Jums kelia kūniškas intymumas? Kokiomis aplinkybėmis išgyvenate tą pasišlykštėjimą? O gal būna aplinkybių, kai pasišlykštėjimo neišgyvenate?

Seksualumas ir kūniškumas svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis ir nevalia šios savo dalies ignoruoti. Įsivaizduokite, kad liksite visą gyvenimą vieniša tik todėl, kad bijote arba nutrauksite romantiškus santykius tik todėl, kad nesuprantate kodėl intymumas Jums kelia pasišlykštėjimą. Savaime sunkumai nepraeina. Norint išspręsti problemą būtina ją įvardinti, suprasti, galiausiai visiškai aiškiai suvokti tolesnes pasekmes, jei problemos neišspręsite. Tad jei tikrai norite, kad kas nors pasikeistų ieškokite profesionalios pagalbos, pasitarkite su psichikos sveikatos specialistu.

Daugiau psichologės atsakymų rasite: Psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė 
Psichologės svetainė: Psichologiniskonsultavimas.lt

Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [email protected]