Pradėsiu nuo to, kad mes su vyru gyvename pas uošvius (jo tėvus), esame dviese vaikų dar neturime. Situacija tokia,kad jo tėvas mums labai reguliuoja gyvenimą, moko mus kaip reikia gyventi, nors mano vyrui jau 34 metai, jis senai nebe vaikas ir pats atsako už savo veiksmus.

Jam neįtinka, kad vyras dirba valdišką darbą, o kai namie dirba taip pat netinka, moko kaip ką daryti, jie labai pykstasi išvis nesutaria, aš prašau vyro, kad išsikraustytumėm atskirai gyventi, bet jis nenori, sako, kad jo tėvai (metų virš 70) jau be jėgų, reikia padėti ūkyje ir juos prižiūrėti, bet aš nesuprantu, kodėl mes negalim gyventi tik sau? Ir kaip man elgtis šioje situacijoje?

Panašu, kad jaučiate daug visokių jausmų, bet labai ryškiai pyktį, nepasitenkinimą. Nenorite gyventi su uošviais. Už pykčio paprastai visuomet slypi noras, kad kažkas elgtųsi taip, kaip aš noriu. Išsikraustyti iš uošvių namų turėtų būti Jūsų abiejų su vyru sprendimas.

Iš Jūsų laiško nevisai aišku, kokią įtaką gyvenimas pas uošvius daro jūsų (kaip sutuoktinių) santykiams. Laiške rašote, jog nesutaria tik Jūsų vyras ir uošvis, kuris bando kontroliuoti savo suaugusio sūnaus gyvenimą (nurodyti, kur jam dirbti ir pan.). O ką konkrečiai bando sureguliuoti Jūsų gyvenime?

Nors iš šalies Jūs matote barnius tarp vyro ir uošvio, tačiau, panašu, jog Jūsų vyrui gyventi su savo tėvais gana patogu. Atsakyti, kame tas patogumas gana sudėtinga. Ar Jūsų vyras kada nors buvo atsiskyręs nuo tėvų ir gyvenęs savarankiškai? Ar Jūs turite pakankamai finansinių išteklių gyventi atskirai? Ar Jūs prisidedate prie bendro šeimos biudžeto? Kaip pasikeistų Jūsų finansinė padėtis, jeigu gyventumėte atskirai nuo vyro tėvų? Atsakyti į šiuos klausimus galvojant apie išsikraustymą iš uošvių namų būtų protinga tiek Jums, tiek Jūsų vyrui.

Žinoma, nemažiau svarbu atsakyti į klausimą ar Jūsų vyro tėvams reikalinga kasdienė priežiūra, slauga ar tik pagalba ūkyje? O koks tai ūkis? Kokio pobūdžio ta pagalba?

Laiške klausiate, kaip elgtis Jums? Visų pirma, susitaikyti, kad neįmanoma pakeisti kito žmogaus. Žinoma, antras žingsnis būtų papasakoti savo vyrui kaip kasdien jaučiatės, atkreipti dėmesį į tai, kokią įtaką gyvenimas pas uošvius daro Jūsų abiejų santykiams. Apžvelkite visus dabartinės situacijos pliusus ir minusus. Svarbu, kad pokalbis nebūtų pagrįstas priekaištais ir Jūs tikrai išklausytumėte savo vyro poziciją.

Jei nepavyksta susitarti patiems, visuomet naudinga žmogaus iš šalies pagalba, vien jau dėl to, kad pamatytumėte situaciją objektyviai, be egocentrizmo, kai abu sutuoktiniai gyvenimą mato tik iš savo pozicijos.

Daugiau psichologės atsakymų rasite: Psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė 
Psichologės svetainė: Psichologiniskonsultavimas.lt

Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [email protected]