Pogimdyvinė depresija: 2 realios istorijos ir 3 klausimai psichologei



Pradėjau galvoti, kad esu iš tiesų siaubinga motina. Ir mano vaikui daug geriau būtų augti su kita moterimi. Maniau, kad jeigu manęs nebebūtų, negadinčiau gyvenimo nei vaikui, nei vyrui, kurį taip pat verčiu nuolat kentėti negalėdama susiimti.“
Neringa

„Nesuprantu, kas vyksta, mes taip ilgai laukėme šio kūdikio, mes taip planavome ir svajojome apie šį laiką kartu. Viskas dėliojosi į savo vietas, tačiau staiga viskas pasikeitė ir aš nebesuprantu, kas vyksta. Niekada nemačiau jos taip besielgiančios, niekada nemačiau, kad ji taip pasiduotų, ji būdavo stipri. Ji nebedaro tų dalykų, kuriuos darė anksčiau. Ji tik verkia visą laiką ir sako, kad negali nieko su tuo padaryti. Po velnių, nebesuprantu, kas čia darosi!” Rolandas

Kovo 14 dieną Depresijos gydymo centro įkūrėjai, psichologai pakvietė žurnalistus aptarti depresijos po gimdymo išsivystymo priežastis, gydymo būdus bei išgirsti, kaip galima būtų šios ligos išvengti, užkirsti kelią jos pasireiškimui.

Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsakė Depresijos gydymo centro psichologė Marija Bagdonienė.

Kokios pogimdyvinės depresijos priežastys?

Dažnai atrodo, kad jeigu sužinosime priežastį, ją pašalinsime ir viskas bus gerai. Tiek pogimdyvinės, tiek kitų depresijų atvejų nėra viskas taip paprasta. Atlikta nemažai tyrimų ir dabar laikomasi tos nuomonės, kad nėra vienos depresijos po gimdymo priežasties. Bendrai, nėra vienos depresijos išsivystymo priežasties. Yra įvardijamos tokios galimos priežastys:

 

  • genetinė predispozicija (polinkis);
  • jautrumas vienokiems ar kitokiems pokyčiams;
  • suma rizikos faktorių, didinančių riziką susirgti (psichosocialiniai veiksniai: priklausymas žemai socioekonominiai klasei, jei patiriamas smurtas ir prievarta, jeigu problemiški santykiai šeimoje, jeigu nėra partnerio);
  • dalis moterų labai jautrios hormonų pasikeitimams organizme, kurie vyksta nėštumo metu;
  • pasikeitusi ekologinė aplinkos situacija: oro užterštumas, mitybos įpročiai – naujausi tyrimai rodo ryšį, kad kai aplinka tampa toksiškesnė, rizika susirgti depresija išauga;
  • neurotransmiterių pokyčiai smegenyse.

3 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas