Daugeliui moterų menopauzė reiškia naujo gyvenimo etapo pradžią. Staigūs kūno ir psichologinės savijautos pokyčiai gąsdina, kelia nerimą ir mažina pasitikėjimą savimi. Vis dėlto, ne viskas taip blogai, kaip įprasta manyti – paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti palengvinti nemalonius simptomus ir sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą.

Kas yra menopauzė ir kada ji įvyksta?

Menopauzė – paskutinės menstruacijos moters gyvenime. Periodas prieš menopauzę ir po jos vadinamas klimaksu. Šiuo laikotarpiu dauguma moterų jaučia fizinį ir dvasinį diskomfortą dėl pasikeitimų organizme.

Dažniausiai menopauzė pasireiškia 51 moters gyvenimo metais, tačiau kartais gali prasidėti ir anksčiau (kartais 40, rečiau – iki 40 metų). Menopauzės metu sumažėja prigimtinių hormonų (estrogenų ir progesterono) gamyba.

Trys menopauzės periodai

• Priešklimaksinis. Dažniausiai pasireiškia 40 metų moterims, kai sumažėja estrogenų kiekis. Per ateinančius dešimt metų menstruacijos tampa nereguliarios.
• Menopauzė. Estrogeno lygis stipriai krinta ir menstruacijos baigiasi. Šis periodas tęsiasi apie 12 mėnesių po paskutiniųjų mėnesinių. Dažniausiai tai nutinka 51 gyvenimo metais.
• Postmenopauzė. Šis periodas prasideda po 12 mėnesių nuo paskutiniųjų mėnesinių.

Ar reikia kontraceptikų?

Menopauzės laikotarpiu hormonų lygis organizme dažnai kinta, todėl sukelia į priešmenstruacinį sindromą (PMS) panašių simptomų. Patikimas būdas šių nemalonių pojūčių išvengti – tinkamai parinktos kontraceptinės tabletės. Daugybė gydytojų kontraceptikus įvardija kaip švelnesnę alternatyvą pakaitinei hormonų terapijai ankstyvuoju menopauzės periodu.

Be to, tabletės padeda subalansuoti nereguliarų mėnesinių ciklą, apsaugo nuo gausaus kraujavimo. Tiesa, taikant šį gydymo metodą, svarbu keletas sąlygų – privalu nerūkyti, o kraujospūdis neturėtų būti pakilęs.

Kontraceptinės tabletės šiek tiek sumažina kiaušidžių ir gimdos vėžio išsivystymo tikimybę. Maždaug po dviejų mėnesių kurso turėtumėte pajusti akivaizdžius pokyčius. Jei nejaučiate pagerėjimo – pasikalbėkite apie tai su gydytoju, jis turėtų pasiūlyti kitų variantų.

Išlaikykite širdies tonusą

Svarbiausia – reguliari mankšta. Jos reikšmė ypač padidėja menopauzės periodu: fizinis krūvis padeda subalansuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį organizme, mažina širdies ligų riziką. Net jei šie rodikliai iki šiol nekėlė nerimo, per menopauzę gali atsirasti pirmieji negalavimai.

Beje, pajutus kiekvieną naują simptomą, pavyzdžiui, širdies permušimus, padidėjusį prakaitavimą, pykinimą ar kvėpavimo sutrikimų – būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kai kurie menopauzės simptomai tokie patys, kaip ir širdies ligų, taigi verčiau neignoruoti nerimą keliančių signalų.

Mitybos režimas

Mažiausiai 75 procentai moterų menopauzės metus patiria karščio pliūpsnių, tačiau mažiau nei 20 procentų jie būna tokie sunkūs, kad prireikia specialaus gydymo. Beje, net jei tokios karščio bangos jums labai nemalonios, kartais jos gali tapti geru ženklu. Mokslininkai įrodė, kad karščio priepuolius menopauzės laikotarpiu patiriančioms moterims 11 procentų mažesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei toms, kurios šio reiškinio nepatiria.

Vis dėlto kai išpila prakaitas ir įkaista skruostai, sprendimo norisi kuo greičiau, čia ir dabar. O šios problemos išvengti jums taip pat padėtų nedideli gyvenimo būdo pokyčiai. Šiuo atveju – valgiaraščio. Mokslininkai išsiaiškino, kad sojų varškėje, mėsoje, pupelėse ir kitame maiste iš sojų esantys augaliniai estrogenai gali padėti kontroliuoti per menopauzę patiriamas karščio bangas – jei jos visai neišnyks, tai bent jau bus lengvesnės ir retesnės. O aštrus maistas, alkoholis (ypač vynas!) ir kofeinas veikia atvirkščiai, taigi šių maisto produktų geriau vengti.

Efektyviai padeda ir joga, meditacija, kvėpavimo pratimai bei kitos streso valdymo technikos.

Jei viską išbandėte, bet teigiamų pokyčių nepastebėjote, su gydytoju aptarkite hormonų terapijos galimybes.

Kokybiškas miegas

Vėsus išvėdintas miegamasis ir rami vakaro rutina padeda pagerinti miego kokybę, o kokybiškas miegas taip pat efektyviai sušvelnina kai kuriuos menopauzės simptomus, ypač karščio bangas. Geras miegas gali patikimai saugoti ir nuo svorio padidėjimo: kuo daugiau miegate, tuo mažiau valgote, tuo geriau jausite, kada organizmas iš tiesų alkanas, o kada – sotus.

Kasdien 100 kalorijų mažiau

Per menopauzę priaugti svorio, atrodytų, neišvengiama. Tačiau dėl to kalti ne tik hormonai. Net jei sulaukusi 45-erių valgote ir sportuojate tiek pat, kiek tai darėte būdama 35-erių, kalorijų gaunate per daug. Taip nutinka todėl, kad gerokai sulėtėja medžiagų apykaita.

Jei norite išlaikyti esamą kūno svorį, kasdien reikia suvartoti 100 kalorijų mažiau nei iki šiol. To pasiektumėte atsisakiusi riekės duonos su sūriu, stiklinės vaisių sulčių ar porcijos bulvių. Arba pamėginkite šias kalorijas sudeginti kasdien papildomai 15 minučių pasivaikščiodama sparčiu žingsniu.

Nenuvertinkite sekso

Didžiausias seksualinio gyvenimo priešas šiuo periodu – anaiptol ne hormonai, o jūsų jausmai. Nes libido labiausiai veikia tai, kaip vertinate savo partnerį sulaukusi 45–55 metų.

Jei buvote patenkinta seksualiniu gyvenimu prieš menopauzę, labai tikėtina, kad jis teiks malonumą ir dabar. Tiesa, sumažėjęs estrogeno kiekis gali sukelti makšties sausumą, todėl lytiniai santykiai taptų skausmingesni. Šios subtilios problemos padės išvengti lubrikantas.