Prakaitavimas – tai problema, kuri gali kankinti bet kuriuo metų laiku. Žinoma, nemaloniausia ji vasarą, tačiau ir žiemą toli gražu ne kiekvienas kvepia gėlytėmis. Aplinkiniams užuosti natūralų kūno „aromatą“ nesmagu, tačiau kaip jaustis tam, kuris prakaituoja?

Niekur nedingsime: per gyvenimą žmogus išskiria apie 20 000 litrų prakaito (!), šiame procese dalyvauja per du milijonus prakaito liaukų. Padidėjęs prakaitavimas pridaro daug bėdų, tad būtina imtis priemonių. O jos prieinamos kiekvienam.

Teka upeliai...

Medicinoje prakaitavimas yra normalus sveiko organizmo reiškinys. Prakaito liaukos visai mažytės – vienos ilgis sudaro 3 mm. Jeigu visas jas sudėtume, išeitų 6 km linija. Ypač jų daug ant pėdų, delnų ir pažastyse.

Prakaitavimo intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: atšilus orams norime kuo greičiau mesti į šalį rūbus, tačiau šis troškimas labai apgaulingas. Nuo šilumos taip neapsisaugosime, o prakaituoti imsime dar labiau. Vasarą patartina atsisakyti sintetinių drabužių, vilkėti tik tuos, kurie pasiūti iš natūralių medžiagų.

Jeigu prakaitavimas labai stiprus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į savo mitybą. Venkite aštrių patiekalų – jie sukelia prakaito liaukų uždegimą. Atsisakyti derėtų ir alkoholinių gėrimų – jis taip pat skatina prakaito išsiskyrimą.

Kitas svarbus veiksnys – hormonų pokyčiai organizme. Paaugliams taip nutinka jų brendimo laikotarpiu, moterims – menopauzės metu, sutrikus nervų ir endokrininės sistemos veiklai. Nuolat šlapios rankos, kojos ir pažastys gali reikšti, kad vegetacinei nervų sistemai tenka per didelis emocinis krūvis.

Prakaitavimas padeda nustatyti kai kurias ligas, pavyzdžiui, diabetą ir tuberkuliozę (antruoju atveju prakaituojama miego metu, naktinius baltinius beveik galima gręžti).