Kasdien renkamės, kokį vandenį gerti: iš čiaupo ar mineralinį? Visgi, net ir pastarojo kelias, kol pasiekia parduotuvių lentynas, yra labai skirtingas. Sakoma, kad bene vertingiausias – šaltinio vanduo. Dar mūsų senoliai tikėjo, kad geriant iš žemės gelmių trykštantį vandenį – užplūs jėgos ir sveikata. 

Kuo naudingas iš šaltinio išgaunamas vanduo? Kuo skiriasi vandens gręžiniai: nuo gylio iki vamzdžių, kuriais jis „keliauja“? Ir kodėl labai svarbu, kad vanduo, kurį kasdien geriame, būtų išties natūralus – nepakeistas, neišvalytas? 

Dauguma – tik kaip turistiniai objektai 

Lietuva išties garsėja savo vandens šaltiniais ir šaltinėliais. Štai Lietuvos geologijos tarnybos specialistai (LGT) dar 2018 m. ištyrė ir sudarė net 220 šaltinių bei versmių Lietuvoje leidinį. Versmė arba šaltinis, kaip rašoma „Lietuvos šaltinių katalogas. 220 šaltinių ir versmių“, yra vieta, kur vanduo natūraliai trykšta iš po žemės paviršiaus. Paprastai tokie šaltiniai susidaro ten, kur požeminio vandens sluoksniai kertami slėnių, ežerų, duburių, dėl geologinių-struktūrinių vietovės ypatybių, uolienų filtracijos. Pačios versmės būna paviršinės, gruntinės arba artezinės. 

Jei šaltinis turi daug ištirpusių druskų ir mineralinių medžiagų, iš jo išgaunamas vanduo yra mineralinis. Jo biologinę vertę lemia, kad jis itin naudingas žmogui, todėl, paprastai, toks vanduo, kai mineralų, druskų bei kitų medžiagų nėra nei per daug, nei per mažai, atsiduria ir prekybos centrų lentynose. 

Šaltinio Telšiuose vanduo – retas radinys 

Štai 1999 metais Telšiuose, pasitelkus mineralinio vandens telkinius tyrinėjančius mokslininkus, buvo aptikta unikali šaltinio vietovė ir pradėtas gręžti gręžinys. Į gręžinį buvo suleisti maistui skirti nerūdijančio plieno vamzdžiai, o jų ertmė užcementuota, taip jį apsaugant nuo bet kokio kito vandens pritekėjimo ir bet kokios taršos. 

Šio šaltinio, kurio pavadinimas šiandien jau puikiai žinomas kiekvienam – TICHĖ – atradimas nustebino net ir mokslininkus. Ištyrus išgautą vandenį paaiškėjo, kad jis yra unikalios sudėties: neįtikėtinai švarus ir tyras, šarminis, turintis mineralų, bet tokios koncentracijos, kad vandenį galima gerti neskiestą. Jo skonis – nėra pernelyg sūrus, aitrus, o priešingai – minkštas ir švelnaus skonio. Tinkamas kasdieniam vartojimui. 

Manoma, kad TICHĖ vandens šaltinis susiformavo prieš 13 tūkstančių metų. Jo unikalią sudėtį nulėmė sudėtingi procesai, vykę žemės gelmėse, vandeniui skalaujant 35-iuose žemės sluoksniuose esančius mineralus. 

Atradus TICHĖ šaltinį, daugiau nei prieš 20 metų, gydytojas kurortologas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Jurgis Meška neslėpė, kad „TICHĖ yra maloni staigmena, nes vidutinės mineralizacijos sulfatinis-hidrokarbonatinis vanduo, priešingai nei natrinis-chloridinis, randamas gana retai“. 

Du Eifelio bokštai po žeme 

Apie tai, kad vanduo mums reikalingas kasdien – žino visi. Visgi, kokį vandenį gerti – kiekvieno mūsų pasirinkimas. Jei ant vandens butelio parašyta „geriamasis vanduo“ ar „gręžinio vanduo“ – aišku, kad tai paprastas geriamasis vanduo, toks pats kaip iš čiaupo (nugeležintas). Jei parašyta „natūralus mineralinis vanduo“ – tai nepakeistas, natūralus ir biologiškai vertingesnis vanduo. 

Ant mineralinio vandens pakuotės esanti informacija, iš kokio gylio gręžinio jis išgautas – taip pat labai svarbi. Atkreipkite dėmesį, kad vieni – vos iš 50, 100 metrų, kiti – kiek daugiau – iš 200. Gamta TICHĖ natūralų mineralinį vandenį paslėpė net 689-ių metrų gylyje (o tai beveik du Eifelio bokštai po žeme!) esančiame šaltinyje. Tokiame gylyje vanduo išsaugo tyrą pirmapradę būseną – tokią, kokią sukūrė pati gamta, ir įgauną papildomų, žmogaus organizmui naudingų, savybių. TICHĖ savo sudėtyje turi daug skirtingų mineralų: magnio, kalcio, sulfatų ir kt., jis natūraliai šarminis. 

TICHĖ iš žemės atkeliauja nerūdijančio plieno vamzdžiais ir iškart yra išpilstomas į butelius. Palyginimui – daugelis kitų įmonių mineralinį vandenį išgauna paprastais, geležiniais vamzdžiais.