Be abejonės,  motyvacija rūkyti glaudžiai susijusi su emocijų reguliacija. Rukančių asmenų teigimu, daugiau nei įprastai norisi rūkyti pasireiškus nerimui, pykčiui, liūdesiui, ar streso metu. Iš tiesų, rūkymas efektyviai gerina nuotaiką, suteikia savotiško ramumo, pakilumo jausmą. Pagrindinė cheminė medžiaga įtakojanti priklausomybę nuo rūkymo yra nikotinas. Be nuotaiką keičiančių savybių, nikotinas taip pat gerina dėmesio koncentraciją, atmintį.  Tačiau bloga žinia yra ta, kad teigiamas nikotino poveikis yra trumpalaikis, jį greitai keičia kontrastiški pojūčiai – dėmesio stoka, išsiblaškymas, emocinis dirglumas, disforijos jausmas.

Savaime aišku, kad įprotis rūkyti atsiranda tik nuo sprendimo rūkyti. Su laiku rūkymas tampa automatišku, nekontroliuojamu, be pastangų vykstančiu elgesiu. Pvz. kaip ir skaitymas. Pabandykite skaitydami tekstą, ne jungti raides, o dėmesį sutelkti tik ties skyrybos ženklais. Sudėtinga, be to greitai pavargsite. Dėl to, bandantiems atsikratyti žalingų įpročių asmenims, pradiniuose etapuose patartina vengti situacijų susijusių su rūkymo įpročiais, alkoholio vartojimo, pervargimo, nes visa tai silpnina savikontrolę.

Naujausi atlikti klinikiniai tyrimai UK teigia, jog gydymas antidepresantais sėkmingai padeda įveikti rūkymo metimo programą, ypač jei antidepresantus pradedama vartoti keletą savaičių prieš metant rūkyti. Kita išeitis – nikotino pleistrai. Nikotino pakaitalas suteikia nikotino poveikį, išvengiant kitų žalingų cigarečių cheminių medžiagų. Tačiau tyrimai teigia, jog tik nedaugeliu atveju pakaitiniai nikotino preparatai yra veiksmingi. Iš to galima būtų daryti prielaidą, jog ne vien tik teigiamas nikotino poveikis yra pagrindinis faktorius sąlygojantis priklausomybę nuo rūkymo. Tam taip pat turi įtakos psichologiniai dalykai – požiūris į rūkymą, į rūkymo teikiamą poveikį, bei motyvacija rūkyti.