Anksčiau ar vėliau visiems iš mūsų ateina toks metas, kai širdis, rodosi, plyš iš ilgesio ir sielvarto, kai atrodo kad išsiskyrimas su mylimuoju virsta amžinybe, arba dar blogiau – kai santykiai su mums artimu žmogumi nutrūksta, o po kojomis atsiveria bedugnė. Tokiais atvejais iš pažiūros netgi linksmi ir laimingi žmonės gali neatpažįstamai pasikeisti, ir tikrai ne į gerąją pusę. Neretai tai netgi daro didelę įtaką sveikatai, o ką jau bekalbėti apie tuos, kurie ryžtasi pakelti prieš save ranką...
Be abejo, santykių baigtis visada yra skausus smūgis, gali atrodyti, kad skausmas ir nusivylimas truks amžinai, kad daugiau niekada nebegalėsite prisileisti prie savęs nė vieno žmogaus. Kaip sau padėti, kaip ištverti išsiskyrimą?
Pradėkime nuo to, kad išsiskyrimas – tai ne mirtis ir ne pasaulio pabaiga. Taip, tarp jūsų liepsnojo šilti jausmai, jūs bendravote ir palaikėte ryšius, jautėtės vienas kito dalimi, tačiau santykiai nutrūko. Gali būti, kad jūs iš tiesų mylėjote vienas kitą, arba tai buvo savitaiga, savęs apgaudinėjimas – bet kuriuo atveju, tai nėra mirtina. Niekas nesako, kad bus lengva, kad širdyje neliks jokių randų, o laikas užgydys absoliučiai visas žaizdas. Tačiau pasistenkite įžvelgti ir kitą šio įvykio pusę – gal vis dėlto yra ir kuo pasidžiaugti, gal tai turi kokių nors privalumų?
Būkime atviri patys sau: išsiskyrimas su mylimu žmogumi negali praeiti be pėdsako, tačiau tik nuo jūsų priklauso, ar jis bus labai gilus. Visų pirma, taip jūs įgyjate būtinos gyvenimiškos patirties, o antra – dabar jau tikrai žinote, ko galima tikėtis iš šio žmogaus. Jeigu esate moteris, galite pasidžiaugti ir tuo, kad daugeliui dailiosios lyties atstovių tai padeda be pastangų sulieknėti.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai (23)