Ką daryti, kad menkas nubrozdinimas nevirstų rimtu kraujo užkrėtimu?


 
Ji primena, kad kraują skystina įvairūs papildai ar vartojami preparatai, todėl verta atidžiai skaityti informacinius lapelius ar vaistinėje pasitikrinti vaistų suderinamumą – susižeidę galite nustebti kraujo gausa ir tik tuomet susimastysite, kad gausesnį nei įprastai kraujavimą sukėlė vartojami preparatai.
Taip pat, dažnas įsitikinimas, kad žaizdą geriau palikti „kvėpuoti“, tikintis, kad ji greičiau sugis ar užsitrauks, anot R. Proscevičienės, gali tapti pražūtingu – aplinkos dulkės, užterštas maudyklų vanduo, buityje ar aplinkoje naudojamos cheminės priemonės, kosmetika, įvairūs kiti aplinkos veiksniai ar atsitiktinumai gali atnešti rimtą negalavimą, kurį įveikti padės tik ligoninės gydymas.
 
„Atviromis žaizdomis ar pūslėmis, net ir pačiomis menkiausiomis, būti namuose, ar, juolab, lauke, yra tikrai pavojinga. Įvairios infekcijos gali sukelti kraujo užkrėtimą, kurį reikia nedelsiant gydyti. Jei susižeidėte ir pastebėjote, kad žaizda ilgai negyja, jos nesaugojote, nedezinfekavote ar tinkamai neišvalėte, stebėkite savo kūno temperatūrą: apie kraujo užkrėtimą signalizuoja karščiavimas arba, atvirkščiai, – netikėtai sumažėjusi kūno temperatūra. Tuomet nedelsiant reikėtų kreiptis į medikus“, – perspėja vaistininkė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas