Ir nors atrodo, kad šitaip valgant leidžiama viskas, intuityviosios mitybos ideologai pataria vis dėlto rinktis sveikus ir naudingus produktus – ne svoriui numesti, o iš pagarbos savo organizmui. Jeigu atidžiai klausysitės jo pageidavimų, greitai įsitikinsite, kad jam nėra ir negali būti reikalingas, tarkime, tortas su grietinėlės kremu. Jau vien dėl to, kad gamtoje nėra nei kremų, nei biskvitų. Gerai pasvarstykite – greičiausiai jums paprasčiausiai norisi ko nors saldaus skubiai padidinti gliukozės kiekiui kraujyje ir užsitikrinti staigų energijos pliūpsnį. Arba kažko malonaus patirtoms neigiamoms emocijoms kompensuoti. Pirmuoju atveju tiks ir tortas (nors ne ką prasčiau saldumynų alkį pasotintų ir šokoladinis saldainis arba saldinta arbata). Antruoju teks susigalvoti alternatyvų maistui malonumų šaltinį, tokį kaip mylimo žmogaus dėmesys, masažas, spa procedūros, šokiai, geras filmas.
 
Beje, apie šokius. Arba pasivaikščiojimus (pamenate taisyklę, kad, norint būti sveikam, reikia nueiti 10 000 žingsnių per dieną?). O gal pasivažinėjimus dviračiu? Fiziniams krūviams galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir maistui, – tai yra jūs patys turite spręsti, kiek jų reikia ir kokia forma. Galite užsirašyti į sporto klubą, galite bėgioti, plaukioti, lankyti šokių studiją mėgėjams arba tiesiog lankytis parke – svarbu, kad jums judėjimas teiktų malonumą. Pradėti nebus lengva, tas tiesa. Tačiau tą pirmąjį kartą, kai po užsiėmimo pajusite energijos pliūpsnį, apsispręsti, ką daryti rytais – dar dešimt minučių pasivolioti šiltoje lovoje ar numinti porą kilometrų dviračiu, taps labai paprasta.
 
Turbūt nereikia stebėtis, kodėl daugybė medikų visame pasaulyje patys laikosi intuityvios mitybos principų ir vadina tai sveiko proto mityba. Taip pat vienu nuostabiausių paradoksų: pasirodo, kai tik mes atsakome bet kokių mitybos draudimų, taisyklių ir apribojimų ir išmokstame valgyti pasikliaudami intuicija bei įsiklausydami į savo organizmo signalus, mūsų valgymo įpročiai praktiškai nesiskiria nuo dietologų skelbiamų sveikos mitybos normų. Išvada? Mūsų organizmas pats žino, ko jam reikia, tad gal verčiau nesikiškime taip dažnai į jo reikalus su savo kaprizais.