Specialistų teigimu, susidomėjimas sveika mityba kasdien auga, o įsitikinimas, kad sveikas maistas yra neskanus, pamažu blėsta. Vištiena taip pat gali būti tuo pačiu metu ne tik gardi, bet ir maistinga, naudinga organizmui ir sveikatai. Viskas, ko reikia – tai žinoti, kokie gaminimo būdai yra sveikiausi bei kokias naudingąsias vištienos savybes galime prarasti netinkamai ją ruošdami.
 
Vištienoje – mažiau riebalų, daugiau baltymų
 
Pasak gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, vištiena yra vienas geriausių visaverčių baltymų šaltinių.
 
„Vištiena turi nedaug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl ypač tinka sergantiems ar turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat lieknėjantiems ir kruopščiai skaičiuojantiems kalorijas ar sergantiems cukriniu diabetu, kuomet irgi svarbu kontroliuoti suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį, – sako dietologė. – Vištiena yra vienas populiariausių gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra itin svarbūs mūsų organizmui, kadangi jie stiprina raumenis, atlieka deguonies ir geležies pernešimo, apsauginę funkcijas, taip pat padeda virškinti maistą.“
 
Jasmontienė pastebi, kad, lyginant su populiariąja kiauliena, vištienoje yra net iki 40 proc. mažiau riebalų. Vištienoje itin gausu aminorūgščių, reikalingų palaikyti optimalų organizmo funkcionavimą.
 
Padeda stiprinti kaulus
 
Vištiena taip pat yra laikoma itin naudingu mūsų organizmui būtinos geležies šaltiniu. „Gaunant nepakankamai geležies su maistu, organizme mažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, dėl šios priežasties gali sutrikti audinių ir organų aprūpinimas deguonimi. Žmogus jaučia nuolatinį silpnumą, nuovargį, atsiranda neigiami odos, nagų, plaukų pokyčiai, blyškėja oda“, – apie geležies svarbą žmogaus organizmui kalba dietologė.