Tarp vietinių Australijos gyventojų dažnai aptinkama antroji (A) - „ūkininkų“ kraujo grupė. Anot mokslininkų, tai dar vienas įrodymas, kad ši kraujo grupė neturėtų būti siejama su žemės ūkiu, nes Autralija buvo apgyvendinta maždaug prieš 30-60 tūkstančių metų, o žemės ūkiu pradėjo verstis tik prieš 9000 metų. Vadinasi, antroji kraujo grupė atsirado kur kas anksčiau, nei teigia D`Adamo ir ji niekaip nesusijusi su ūkininkavimu.

Ne tas genas

„Kraujo grupę koduoja tik vienas iš dešimčių tūkstančių genų. Neaišku, kodėl staiga šiam vienam genui reikia skirti tiek daug dėmesio ir kardinaliai keisti savo mitybos racioną. Iš tiesų kiekviena organizmo reakcija (tame tarpe ir reakcija į maistą) priklauso ne nuo vieno geno, o nuo ištisos genų kombinacijos.“- teigia genetikos specialistas Oleg Balanovski.

Negana to, yra genų, kurie tikrai gerokai svarbesni mitybos prasme. Pavyzdžiui tas, kuris koduoja laktozę – fermentą, skaidantį pieno cukrų. Jei žmogui pasireiškia laktozės trūkumas, jis paprasčiausiai negali suvirškinti pieno. Ir čia paaiškėja vienas įdomus faktas.

Pagal D`Adamo teoriją trečiosios (B) kraujo grupės turėtojai priklauso „klajokliams“ ir jiems rekomenduojama vartoti daugiau pieno produktų. Tačiau tiesa yra tokia, kad laktozės fermento trūkumas – genetinis bruožas, būdingas mongolidams, tarp kurių paplitusi būtent trečioji kraujo grupė. Taigi, D`Adamo siūlomas mitybos planas šiems žmonės absoliučiai netiktų.

Nepaisant gana akivaizdžių įrodymų, kad kraujo grupės dieta niekaip nepagrįsta moksliškai, vis dėl to joje nieko blogo nėra. Iš tiesų, vadovaujantis dietos principais galima pasiekti netgi neblogų rezultatų, juk nė vienos kraujo grupės atstovams nerekomenduojama valgyti riebių ir keptų maisto produktų, ar patiekalų, pagardintų įvairiais kenksmingais maisto priedais. Priešingai, produktus rekomenduojama rinktis tik kokybiškus, o gaminti kuo sveikesniais būdais.