Ką jaučia ja sergantis žmogus?

JAV Nacionalinio psichinės sveikatos instituto duomenimis, ne visi depresija sergantys žmonės patiria tuos pačius simptomus. Jų sunkumas, reguliarumas ir trukmė įvairuoja, priklausomai nuo sergančiojo ir ligos. Dažniausi simptomai:

• Nesiseka sukoncentruoti dėmesio, atsiminti smulkmenų ir priimti sprendimų;
• Nuovargis ir energijos stoka;
• Kaltės, bejėgiškumo, nereikalingumo jausmas;
• Pesimizmas;
• Nemiga, ankstyvi nubudimai arba nuolatinis noras miegoti;
• Dirglumas, nerimas;
• Išnykęs susidomėjimas anksčiau mėgta veikla ir seksu;
• Nenoras gyventi;
• Persivalgymas arba apetito praradimas;
• Reguliarūs galvos skausmai, virškinimo problemos;
• Nuolatinis liūdesys, tuštuma;
• Mintys ir bandymai nusižudyti.

Ar ji gali pasireikšti vaikams?

Jeigu vaikas liūdi, dar nereiškia, kad jam depresija. Tačiau jeigu bloga nuotaika tampa lėtine ir kasdiene, iškyla reali šios ligos grėsmė.

Paauglių depresija

Paaugliams depresiškos būsenos pasireiškia dažniau negu vaikams (palyginimui: depresija serga 1 š 33 vaikų ir kas 8 paauglys). Jeigu nereikalingumo jausmas trunka ilgiau kaip dvi savaites ir pasireiškia kiti depresijai būdingi simptomai, diagnozę numanyti nesunku. Tokiu atveju būtina kreiptis į psichologą.

Diagnostika ir prognozės

Prognozės nedžiugina: manoma, kad 2020 metais depresija bus antra labiausiai paplitusi liga pasaulyje (pirmą vietą užims išeminė širdies liga). Tačiau sergantys ja dažniausiai ignoruoja faktą, kad jiems reikia pagalbos, nenori to pripažinti. Jie neigia, kad serga depresija ir niekaip neranda blogos nuotaikos priežasties. Nediagnozuota liga gali dar labiau komplikuotis, vystytis toliau ilgus metus ir sukelti dideles kančias, vedančias į savižudybę.

Kada galima įtarti, kad žmogus nori nusižudyti?

Įspėjamieji požymiai:

• Mintys arba pokalbiai apie mirtį arba savižudybę;
• Mintys arba pokalbiai apie žalos darymą sau arba kitiems žmonėms;
• Agresyvus elgesys ir impulsyvumas.