Dar ne taip seniai žmoniją persekiojo tik dvi mitybos anomalijos: nepakankama neturtėlių mityba ir nuolatinis turtingųjų persivalgymas. Tačiau mūsų laikais atsirado egzotiškesnis kraštutinumas – taisyklingos mitybos aistra ir noras per ją pasiekti fizinę bei dvasinę tobulybę.
 
Terminas „mitybinis elgesys“ tik visai neseniai atsirado mūsų kalboje. Jį pagimdė staiga pasipylusios įvairiausios ligos, susijusių su anomalia mityba sveikatingumo tikslais.
 
Kaip sako žmonės, priversk kvailį Dievui melstis, tai jis prasiskels į grindis galvą. Taip ir visuomenės manija sveikai maitintis dabar kaip niekad priartėjo prie pavojingos ribos. Saiko nejautimas privedė mus iki visiškai naujo sutrikimo, kai sveikatos siekimas per maistą virsta tikra manija.
 
Šį sutrikimą specialistai vadina nervine ortoreksija (Orthorexia nervosa), arba sveikos mitybos psichoze. Ligos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „ortho“, reiškiančio „taisyklingas“ ir ironiškai verčiamo kaip „taisyklingas apetitas“.
 
Mokslo progreso aukos
 
Ortoreksija, specialistų teigimu, yra pamišimas dėl „sveiko“ maisto. Kai žmogus sąmoningai vengia visų produktų, kurie nėra ekologiškai švarūs, natūralūs, maistingi ir nepaprastai švieži.
 
Atrodo, pagirtinas dalykas – ko čia nerimauti? Tačiau paradoksalu tai, kad ortoreksija sergantis žmogus, užuot būtų fiziškai ir dvasiškai sveikas, dažniausiai virsta perdžiūvusiu neurotiku, kenčiančiu ne tik dėl virškinimo trakto sutrikimų, bet ir dėl nemigos, jau neminint daugybės vidaus ligų.
 
Ortoreksikai žino viską apie produktų kaloringumą ir glikeminius indeksus. Jie netoleruoja cukraus, druskos, mėsos ir gyvulinės kilmės riebalų. Valgo tik tai, kas išauginta ekologiniuose ūkiuose arba vaisius ir daržoves (kartais net grūdines kultūras bei riešutus!) auginasi patys. Sveikesnis už jų kasdienį maistą gali būti nebent grynas oras, saulės spinduliai ir fiziniai pratimai. Visa kita – blogis.
 
Dauguma ortoreksikų yra perskaitę kone viską, kas kada nors buvo išspausdinta apie sveiką mitybą. Bet kokie cheminiai maisto papildai jiems kelia panišką baimę, genetiškai modifikuotas maistas – tikrą siaubą, tad ne tik greitojo maisto užkandinės, bet ir visos kavinės apeinamos per kilometrą. Tokiems žmonėms negaila laiko parduotuvėje atidžiai ištyrinėti kiekvieną etiketę – neduok Dieve, nusipirks produktą, kurio sudėtyje yra kokios nors sintetikos!
 
Ortoreksikai niekada nepamiršta išgerti vitaminų, kruopščiai stebi savo svorį ir mitybos režimą, nors maitinasi šie patologiški „taisyklingo apetito“ sekėjai tarsi kokie viduramžių asketai – tai yra kone žolėmis.
 
Nori būti jaunas – badauk?
 
Dar viena ortoreksikų manija – išsaugoti jaunystę ir puikią fizinę formą iki pat mirties. Taigi jie visiškai ignoruoja organizmo ypatumus ir poreikius, atsirandančius žmogui sulaukus vieno ar kito amžiaus, naiviai tikėdami, kad „teisingas“ gyvenimas ir maistas gali sustabdyti jų biologinį laikrodį. Taip siekis valgyti tik ekologiškus, naudingus produktus, vartoti griežtai nustatytą vitaminų, baltymų, angliavandenių, mikroelementų ir kalorijų kiekį nepastebimai virsta savotiška religija.
 
Petražolių lapeliai, morkytės, kopūstai, obuoliukai ar su meile ant palangės sudaiginti grūdai – tai viskas, apie ką gali galvoti ortoreksija sergantis žmogus. Bet pats to nesuvokia. Netgi jaučiasi pranašesnis už visus kitus mirtinguosius, nesugebančius pasipriešinti gardaus maisto pagundai, ir sunkiai išgyvena bei ilgai atgailauja už kiekvieną savo paklydimą, kai suvalgo kokį nors „nuodą“.
 
Ortoreksiko kodeksas atrodo daugmaž taip (nustebsite, kiek frazių iš jo esate girdėję ir gal net patys vartoję!):
 

• Mes valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume.
• Valgio kokybė svarbesnė už jo skonį.
• Atsisakę svečiuose gardžių vaišių turėtumėte jaustis didvyriais.
• Negalima valgyti nieko ne savo namuose.
• Savo valgiaraštį reikia kruopščiai planuoti iki menkiausių smulkmenų ir VISADA skaičiuoti kalorijas.
• Kam bendrauti su žmonėmis, kurie nepritaria jūsų požiūriui į maistą?
• Jeigu nusižengėte savo mitybos taisyklėms, privalote nubausti organizmą griežtu pasninku.
• Galvok ne apie tai, kiek suvalgai, o apie tai, ką suvalgai.
• Kuo taisyklingiau maitiniesi, tuo teisingiau gyveni, ir motina gamta apdovanos tave ilgu gyvenimu.

 
Taisyklingos mitybos kultas paprastai dar papildomas jogos treniruotėmis, meditacijomis (apetitui nuslopinti), o apie jokį nikotiną, kavą, arbatą ir alkoholį negali būti nė kalbos.
 
Kartais prieinama iki tokių ekscesų, kad kiekvienas maisto kąsnis privalo būti sukramtytas tiksliai 27 arba 53 kartus, dantys valomi nebe dantų šepetėliu, bet specialiai paruošta medžio šakele. Ir šventai tikima, kad su kiekvienu žaliosios arbatos puodeliu, avižinės košės šaukštu ar daigintų kviečių sulčių gurkšniu artėjama prie „nušvitimo“, kai visi kiti neišvengiamai artėja prie mirties nuo aterosklerozės, insulto ar diabeto.
 
Gerais norais tik kelias į pragarą grįstas?
 
Sveikos mitybos psichozė reikalauja griežtos drausmės. Šią stadiją pasiekę žmonės jau ne valgo, o vartoja maistą pagal grafiką – kaip vaistus. Tačiau ortoreksikai tik žvelgiant iš šalies atrodo tvirti ir pasitikintys savimi. Iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Giliai širdyje jie slepia panišką baimę susirgti vėžiu, ateroskleroze, cukriniu diabetu ar nutukti. Todėl taip skrupulingai seka savo savijautą ieškodami tariamų ligų simptomų.
 
Tiesa, kartais liguistas susižavėjimas sveika mityba atsiranda bandant įveikti tikrą lėtinę ligą.
 
Teisybės dėlei būtina pridurti, kad ortoreksijos problema visame pasaulyje taip paaštrėjo dar ir dėl to, kad tikroji medicina kainuoja vis daugiau. O rimta liga susirgęs žmogus beveik užtikrintai iškrenta iš visaverčio gyvenimo, nebegali dirbti visu pajėgumu, daryti karjeros, uždirbti pinigų, išlaikyti šeimos.
 
Baimė visko netekti dėl ligos ir yra ortoreksikų varomoji jėga. Jie didžiuojasi tuo, kad gali būti patys sau gydytojai, ir netiki, jog individualūs maitinimosi planai ir kalorijų skaičiavimas gali turėti apverktinų pasekmių.
 
Prieš darant geriau pagalvoti
 
Specialistai ortoreksijos problemą laiko labiau socialine nei medicinine. Tačiau tai nekeičia fakto, kad dėl jos žmonės jau pradeda mirti – tiksliau, jie miršta dėl išsekimo ir įvairių su tuo susijusių ligų.
 
Mat laikymasis tik sveikos mitybos progresuoja ir gali su laiku išstumti visus kitus interesus. Net nukreipti dėmesį nuo mokslo ar darbo, sugriauti santykius su kitais žmonėmis, sugadinti reputaciją ir tapti fizinės negalios priežastimi. Tuomet ortoreksija virsta tikrų tikriausiu mitybos sutrikimu.
 
Maistas – vienas didžiausių malonumų žmogaus gyvenime. Todėl nuolatinis kaltės jausmas dėl kiekvieno „paslydimo“, kai suvalgomas saldainis ar ledų porcija, verčia žmogų visa širdimi savęs nekęsti. Tai menkina ligonio savigarbą, atima gyvenimo džiaugsmą. Galiausiai jaustis laimingas jis sugeba tik tada, kai laikosi kokios nors dietos.
 
Beje, dietos – tai atskira tema.
 
Ortoreksikai dažnai nejaučia ribų valydami savo organizmą, bandydami pašalinti iš jo šlakus ir panašiai, todėl griebiasi anaiptol ne visada saugių dietų. Pavyzdžiui, „sauso“ badavimo (kai ne tik nevalgoma, bet ir negeriama). Nors ne mažiau pavojingas ir nuolatinis savęs kankinimas sporto salėse ant įvairių treniruoklių, juolab kad ortoreksiko organizmas ir taip išgyvena rimtą reikalingiausių medžiagų deficitą dėl užslėpto badavimo.
 
Pirmiausia tai atsiliepia širdies darbui, nes organizme sumažėja kalio. Dėl kalio trūkumo greičiau susidėvi sąnariai. Paaugliai labai dažnai dėl to liaunasi augti, sumažėja jų kūno masė, mergaitėms net nutrūksta mėnesinių ciklas. Vis stiprėja fizinio silpnumo jausmas, ima svaigti galva, slinkti plaukai. Kaulai tampa trapūs, atsiranda nemalonių pojūčių skrandžio srityje, o valgant jie tik sustiprėja.
 
Bėgant laikui ortoreksikai tampa uždari, prislėgti, jiems pasireiškia anksčiau nebūdingas dirglumas, net jautrumas – tuoj puola į ašaras. Mintys apie maistą, jo kokybę ir kaloringumą nebeapleidžia jau niekada.
 
Tačiau labiausiai ši liga pavojinga tuo, kad gali išsivystyti į anoreksiją ar bulimiją – daug pavojingesnes mitybos sutrikimo formas.
 
Ortoreksija – tai tik pradžia
 
Nervinė bulimija – nenumaldomas alkio jausmas, lydymas silpnumo, skausmais po mente.
 
Šia liga sergantiems žmonėms būdingas ryškiai išreikštas nerimas dėl to, kad jie negali kontroliuoti maitinimosi proceso. Jiems sunku susilaikyti nuo valgymo net tada, kai nejaučia alkio, arba sunku liautis valgyti, nors jau jaučiasi pasisotinę. Kad išvengtų antsvorio, bulimikai griauna savo sveikatą organizmą valančiomis procedūromis.
 
O nervinė anoreksija – priešingai, verčia ligonius traktuoti maistą kaip pavojų. Todėl anoreksikai galiausiai visiškai netenka apetito. Be to, dažnai iškreiptai suvokia savo išvaizdą – mano, jog yra per stori net ir tada, kai netenka tiek kūno masės, kad tai ima kelti pavojų jų sveikatai.
 
Daugiausia – 90–95 procentais atvejų – nervine anoreksija serga mergaitės, dažniausiai paauglystėje.
 
Perspektyva išsigydyti „mitybinio elgesio“ anomaliją labai smarkiai priklauso nuo to, ar laiku pradėtas gydymas, ir sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl ortoreksijos, anoreksijos ir bulimijos, laipsnio. Pavyzdžiui, sergant nervine anoreksija perspektyva išgyti yra 50 procentų. Dar 30 procentų pacientų ši liga išlieka kaip lėtinė.
 
Mirtys, deja, labai dažnos: iki 20 procentų nervine anoreksija sergančių merginų ir jaunų moterų miršta – nepadeda jokie specialistų bandomi gydymo būdai.
 
Todėl belieka priminti sveikos mitybos aistruoliams, kad visose pasaulio religijose pasninkas būdavo ne tik dvasinės, bet ir fizinės ramybės metas, nes fizinis darbas nepakankamai maitinantis gali būti pražūtingas.