Pilvo skausmų priežasčių daug. Be to, jog labai nemalonūs, pilvo skausmai yra ir vieni iš daugiausia nerimo keliančiųjų. Mat negalima žinoti, kada reikėtų rimtai susirūpinti, o ne tikėtis, kad praeis. Tačiau bent jau numanyti galima išmokus atpažinti labiausiai paplitusias ligas pagal skausmo pobūdį.
 
Yra visceraliniai ir somatiniai pilvo skausmai. Pirmieji kyla, kai dirginami pilvo ertmės organų jutimo receptoriai. Tai yra skausmai, susiję su jų spazmais arba priešingai – išsiplėtimu (pavyzdžiui, skrandžio, dvylikapirštės žarnos).
 
Visceraliniai skausmai pasireiškia įvairaus intensyvumo diegliais (kepenų, inkstų, žarnyno) – neturinčiais tikslios vietos, bukais, nesutelktais ties konkrečiu organu. Tiesiog skauda, ir ne tik ties vidurine pilvo linija, bet ir kitose jo srityse. Toks reiškinys, kai skausmingi pojūčiai perduodami į tam tikras kūno dalis (kuriomis eina tas pats nervas), vadinamas iradiacija.
 
Somatinis skausmas kyla sudirginus pilvaplėvę, kai, vystantis patologiniam procesui, pavyzdžiui, prakiurus skrandžio opai, imamos dirginti čia esančios nervų galūnės.
 
Skirtingai nei visceraliniai, somatiniai skausmai būna pastovūs ir tikslios lokalizacijos. Jiems paprastai būdinga priekinės pilvo sienos raumenų įtampa. Skausmas aštrus, „pjaunantis“, sustiprėjantis kvėpuojant ir judant. Žmogus stengiasi gulėti nejudėdamas, nes bent truputį pakeitus pozą skausmas sustiprėja.
 
Net ir patyrusiam gydytojui dažnai būna nelengva pasakyti, dėl ko konkrečiai pacientui skauda pilvą. Todėl užsiimti savigyda tokiais atvejais jokiu būdu nederėtų: įsiskaudėjus kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. O jeigu nutuoksite, su kokiu organu ar negalavimu tas skausmas gali būti susijęs, tai padės dar griečiau apsispręsti.
 
Ūmus apendicitas
 
Tai dažniausiai diagnozuojamas pilvo ertmės organų negalavimas, reikalaujantis chirurgo įsikišimo. Skausmas tokiu atveju pasireiškia staiga po krūtine arba visame pilve, kartais – aplink bambą, ir pamažu stiprėja.
 
Praėjus kuriam laikui, skausmas susitelkia dešinėje pilvo pusėje ties klubakaulio sparnu. Šiek tiek pakyla temperatūra, padažnėja pulsas, džiūsta liežuvis. Paspaudus pilvą staiga suskausta dešiniame šone apačioje, o atleidus rankas arba įtempus raumenis skausmas dar sustiprėja.
 
Paprastas apendicitas sukelia stipresnį skausmą nei destrukcinis (supūliavęs), nes pastarojo atveju nervų galūnės šioje aklosios žarnos kirmėlinėje ataugoje jau būna apmirusios.
 
Ūmus gastritas
 
Veriantis skausmas pakrūtinio srityje – gana patikimas ūmaus erozinio gastrito požymis. Šiai ligai būdingas skausmas ir burnos ertmėje, ryklėje, visoje stemplėje, taip pat disfagija, vėmimas (su gleivėmis, krauju). Galimas bendros būklės pablogėjimas, šokas, kolapsas.
 
Ūmus pankreatitas
 
Prie jo išsivystymo prisideda kepenų, tulžies latakų ir kitų virškinimo organų patologija, alimentariniai (maistiniai) sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, sunkūs kraujagyslių pažeidimai, alerginės būklės, traumos, operacijos.
 
Pirmiausia skausmas juntamas pakrūtinio srityje (vidurinė viršutinė pilvo dalis), dešiniajame arba dažniau kairiajame šone po šonkauliais, ir pereina į kairiąją mentę, širdies plotą. Beveik pusėje atvejų skausmas būna juosiantis.
 
Susirgus ūmiu pankreatitu, skausmas išsiskiria tuo, kad kamuoja ilgai, būna sunkus, veriantis, spaudžiantis. Kartais jis periodiškai susilpnėja, bet visiškai nesiliauna.
 
Sunkiai atvejais skausmas išplinta po visą pilvą, prisideda vėmimas – neretai nesibaigiantis ir neatnešantis jokio palengvėjimo.
 
Kai kuriais atvejais pagelsta akių obuoliai.
 
Paūmėjusi opaligė
 
Tipiniais atvejais šią būklę lydi aštrus pilvo skausmas pavalgius. Kartais stipraus skausmo priepuolis baigiasi gausiu vėmimu rūgštimi. Kitais atvejais skausmas, pasiekęs aukščiausią tašką, pamažu pradeda silpti.
 

Sergant opalige skausmai galimi naktį, tuščiu skrandžiu. Pavalgius jie liaunasi.
 
Dažniausiai skausmas telkiasi pakrūtinio srityje, rečiau – dešiniajame arba kairiajame šone po šonkauliais. Paprastai pereina į juosmenį, rečiau – į krūtinės ląstą, dar rečiau – į pilvo apačią.
 
Pilvo skausmas sustiprėja esant fizinei įtampai, o susilpnėja gulint nejudant ir pritraukus prie pilvo kojas, taip pat paspaudus pilvą rankomis.
 
Nuolatinis pilvo skausmas būdingas opoms, prasigraužiančioms į kasą.
 
Be skausmo, dažni opaligės palydovai būna rėmuo ir vėmimas, tada pacientui palengvėja.
 
Beje, ligoniai nepraranda apetito, tačiau atsiranda baimė valgyti – kad paskui skausmas sustiprės.
 
Kepenų (tulžiniai) diegliai, ūmus cholecistitas
 
Priepuolis prasideda sergant tulžies pūslės akmenlige, kai akmuo įstringa tulžies pūslės kaklelyje, latakuose, arba į tulžies pūsle patekus infekcijai ir išsivysčius ūmiam cholecistitui – tulžies pūslės uždegimui (be akmenų).
 
Tulžinius dieglius galima išprovokuoti nusižengus dietai, taip pat fizinė ir nervinė įtampa. Staiga pasireiškęs labai aštrus, dažnai sparčiai stiprėjantis skausmas dešiniajame šone po šonkauliais, virš klubakaulio, pereina į dešinįjį petį, raktikaulį, mentę, dešiniąją apatinę kaklo dalį. Retai, bet skausmas gali keliauti ir į kairiąją pusę, pakrūtinį (žemiau kepenų), juosmenį.
 
Skausmas sustiprėja gulint ant kairiojo šono, giliai įkvėpus.
 
Intensyvaus skausmo priepuolis gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių parų. Jo metu ligonis neranda sau vietos, nuolat keičia kūno padėtį. Prie skausmo dar prisideda pykinimas, vėmimas tulžimi be palengvėjimo. Kartais pagelsta akių obuoliai, prasideda karščiavimas.
 
Ūmus žarnų nepraeinamumas
 
Jis būna dinaminis (kai dėl spazmo išnyksta žarnyno motorika) arba mechaninis (kai žarnyno turinio slinkimui trukdo kliūtis – svetimkūnis, akmuo, auglys arba kitkas – žarnose ar už jų ribų). Maždaug 70 procentų ligonių nepraeinamumą sukelia sąaugos pilvo ertmėje.
 
Tiesioginė priežastis, kodėl žarna suspaudžiama arba prispaudžiama, gali būti staigus pilvo preso įtempimas dirbant fizinį darbą, sutrikęs mitybos režimas. Žarnyno užsikimšimą lemia sąaugos, didelis žarnyno ilgis.
 
Negalavimas pasireiškia ūmiai nuo įvairaus intensyvumo sąrėmius primenančių pilvo skausmų. Beje, spazmuojantis skausmas labiau būdingas užsikimšusiam žarnynui (jau minėtais svetimkūniais, parazitais, akmenimis, navikais). Esant žarnų nepraeinamumui dėl sąaugų, susisukimo, suspaustos išvaržos, skausmas būna nuolatinis ir labai intensyvus – kartais net privedantis pacientą iki dejonių ir riksmų.
 
Ūmaus žarnų nepraeinamumo be skausmo nebūna. Taigi vien iš jo galima įtarti negalavimą. Kai ligų vėlyvos stadijos, skausmai prislopsta ir praeina. Būtent tokioms stadijoms, įspėja specialistai, būdingas didelis mirtingumas.
 
Kad nenutiktų blogiausia, verčiau iškart kreipkitės skubios medicinos pagalbos. Neužsiimkite savigyda, juo labiau kad vartoti vidurių laisvinamųjų vaistų nepatartina – nebent išgerti spazmolitikų, tokių kaip nošpa. O tada jau iškart kviesti gydytoją.
 
Įdomus faktas
 
Ar teko girdėti, kad apendicitas ne visada reikalauja skalpelio? Tai paskelbę amerikiečiai medikai tvirtina, kad jiems pavyko išgydyti vaikų apendicitą antibiotikais. Be to, po antibiotikų kurso mažųjų pacientų savijauta buvo daug geresnė, nei po operacijos.
 
Gydytojų duomenimis, antibiotikai suveikė 28 atvejais iš 37. Po metų stebėjimų buvo galima teigti, kad gydymo efektyvumas siekė 76 procentus. Net jei antibiotikai iki galo nepadėdavo, jie apsaugodavo nuo apendicito komplikacijų.
 
Specialistai kol kas rekomenduoja naudoti antibiotikus vaikų ūmiam nekomplikuotam apendicitui gydyti, tačiau neabejoja, kad ši metodika tiktų ir suaugusiesiems. Kaip žinoma, bet kokios operacijos atveju yra 5–10 procentų komplikacijų rizika, ji sukelia skausmą ir reikalauja reabilitacijos. Tiesa, ji užtikrina, kad apendicitas niekada nebepasikartos. Tačiau vaikams gydyti, ekspertų nuomone, reikėtų taikyti kuo mažiau invazines metodikas.