Pagiriamasis žodis arbūzams

@ Shutterstock

Rugpjūčio antroje pusėje turgūs ir prekybos centrai pakvimpa arbūzais. Ar žinote, kuo šie vaisiai (o tiksliau – netikros uogos) naudingi mūsų organizmui, kaip juos išsirinkti ir su kuo valgyti?

Kuo naudingi arbūzai?

Nors ypatinga naudingųjų medžiagų gausa jie nepasižymi, tačiau šios medžiagos įsisavinamos labai gerai. Suvalgę apie 280 gramų gausite 32 procentus rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino A ir 38 procentus RPN vitamino C.

Arbūzai turi daug ląstelienos, taip pat jie naudingi sportuojantiems – L-citrulinas gerina kraujotaką ir padeda sumažinti raumenų nuovargį fizinio krūvio metu. Raudona arbūzo spalva rodo, kad vaisius turi daug likopeno – unikalaus gamtos vaisto nuo daugelio ligų (ir visų pirma, nuo prostatos, plaučių ir skrandžio vėžio), gerina širdies veiklą, stiprina kaulus, be to, tai galingas antioksidantas, turintis uždegimus slopinančių savybių. Norint pasisavinti maksimalų likopeno kiekį, arbūzus patariama valgyti visiškai prinokusius.

Nors arbūzas yra santykinai nekaloringas (vos 40 kcal viename puodelyje), vienu prisėdimu paprastai suvalgomos didelės (net kelių kilogramų) porcijos, ir taip suvartojama sočių pietų kalorijų norma, todėl smaguriauti derėtų saikingai.

80 % arbūzų masės sudaro vanduo, todėl jie labai gerai malšina troškulį, švelniai valo tulžies pūslės ir inkstų latakus. Vis dėlto net ir skysčių perteklius mūsų organizmui nebus į naudą: jeigu padauginsite arbūzų, apkrausite širdį, kraujagysles ir inkstus.

Beje, dietologai pastebi, kad naudingas sveikatai yra ne tik arbūzo minkštimas, bet ir baltoji dalis, esanti arti žievės. Joje daugiausia aminorūgšties citrulino, kuris paverčiamas aminorūgštimi argininu, skatinančiu kraujotaką, gerinančiu kraujagyslių sistemos veiklą bei erekciją vyrams.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis

Žinovai pataria vengti itin didelių arbūzų, nes yra tikimybė, kad jie buvo dirbtinai „pamaitinti“. Na, o mažiukai gali būti nepakankamai saldūs. Optimalus svoris – maždaug 5–7 kg.

Ieškokite „voratinklio“ Šios voratinklį primenančios rudos dėmės ant arbūzo reiškia, kad bitės daug kartų rinko žiedadulkes. Kuo daugiau kartų apdulkintas žiedas, tuo saldesnis vaisius.


Nuskambės keistai, bet arbūzai skirstomi į „berniukus“ ir „mergaites“. Berniukai – didesni, šiek tiek ovalūs. Mergaitės – mažesnės ir plokštesnės, jų sėklos smulkios. Ekspertų teigimu, „damos“ bus skanesnės ir saldesnės.

Arbūzą pageidautina rinktis su uodegyte – ji padės nustatyti arbūzo sunokimo laipsnį. Gelsva sausa uodegėlė rodo, kad arbūzas jau subrendęs. Jeigu ji žalia – arbūzui dar ne metas ant jūsų stalo.

Ieškokite kuo kontrastingesnių raštų vaisiaus – tamsiai žalio su žalsvomis dėmėmis arba dryžiais. Tokie arbūzai saldžiausi.

Prieš pirkdami pastuksenkite arbūzą – į pirkinių krepšį derėtų dėti tą, kurio skleidžiamas garsas yra skardesnis, garsesnis. O jei truputį paspaudus arbūzą iš viršaus jis ima traškėti, vadinasi, vaisius tikrai sunokęs.

Nepirkite prapjautų arbūzų, net jeigu jums siūlo tai padaryti tam, kad galėtumėte paragauti ir įsitikinti, koks vaisius sunokęs ir gardus – prapjovus neplautą arbūzą į jo minkštimą nuo žievelės pateks visi nešvarumai, purvas ir bakterijos.

Su kuo valgyti

Arbūzai nelabai „draugiški“, todėl geriausia juos valgyti vienus, su niekuo nemaišyti. Padarykite dviejų valandų pertrauką, ir tada valgykite viską, ką norite. Na, o jei vis tiek ketinate derinti su kitais produktais, rinkitės agurkus ir žalumynus.

Atsarga gėdos nedaro

Jei nusprendėte prisivalgyti arbūzo iki soties, pasistenkite 2-3 valandas prieš tai ir dar tiek pat laiko po to nevalgyti stipriai sūdytų produktų (bulvių traškučių, džiovintos žuvies, sūdytų riešutų ir pan.), nes druska sulaiko skysčius organizme, o sultingas arbūzas gali tapti tik dar didesniu krūviu nesveikai širdžiai ar išprovokuoti pabrinkimus.

Tiems, kuriuos kamuoja lėtinės žarnyno ligos, pernelyg mėgautis arbūzais nederėtų, nes jie gali sukelti vidurių pūtimą.

Nuo arbūzų taip pat reikėtų susilaikyti sergant diabetu. Jie nerekomenduotini ir per paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius.

» Rašyti komentarą