Gera diena prasideda nuo gerų pusryčių. Ką šiuo paros metu geriausia valgyti, o ko derėtų atsisakyti?
 
Pusryčiai gali jums padėti sulieknėti
 
Net jeigu metate svorį ir skaičiuojate kiekvieną kaloriją, atsisakyti pusryčių nederėtų – antraip vakarop rizikuojate paleisti vadeles iš rankų ir persivalgyti. Taip nutinka dėl to, kad geram virškinimo sistemos darbui svarbūs intervalai tarp valgymų, pavyzdžiui: naktinis intervalas – nuo 10 iki 12 valandų. Jeigu jis ilgesnis, išauga hormono grelino lygis, dėl ko lėtėja medžiagų apykaita ir kyla žvėriškas alkis. Štai kodėl pusryčių atsisakantys žmonės dažniausiai „atsigriebia“ vakare, prieš miegą, ir tai daro neigiamą įtaką jų figūrai. Jeigu gi dieną pradėsite nuo pusryčių ir per dieną kontroliuosite suvartojamų kalorijų kiekį, per mėnesį galėsite nesunkiai numesti iki 4-5 kg.
 
Saldumynai – pirmoje dienos pusėje
 
Kad pusryčiai būtų naudingi sveikatai ir figūrai, ant jūsų stalo turėtų būti sudėtingųjų angliavandenių, naudingų riebalų ir baltymų – taip jūs gausite reikalingų statybinių medžiagų ląstelėms, taip pat vitaminų ir energijos, būsite sotūs.
 
Pusryčiai – tai metas, kai galima pasilepinti plytele šokolado ar kitu mėgstamu kaloringu skanėstu, nes ryte kasa dirba visu pajėgumu, o praėjus 4 valandoms jos aktyvumas ima mažėti. Kitaip tariant, vakare suvalgyti saldumynai nusės ant jūsų talijos riebalų pavidalu.
 
Vis dėlto net ir valgant saldumynus pirmoje dienos pusėje būtinas saikas – mėgstami saldumynai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 120-150 kcal.

 
Košė – ne visiems
 
Košės, kurias įprasta laikyti idealiu pasirinkimu pusryčiams, tinka ne visiems. Šis pusryčių variantas geras, jeigu dirbate sunkų fizinį darbą, tačiau jeigu per dieną mažai judate ir nesate aktyvūs, reguliarus košių valgymas pridės jums papildomų kilogramų.
 
Jeigu dirbate sėdimą darbą, galite sau leisti iki 150 g kruopų košės su vandeniu, paskanintos riešutais ar sėklomis. Greitai paruošiamos košės, deja, netiks – organizmas jas tuojau pat įsisavina: tada kraujyje staigiai šokteli cukraus lygis ir pradeda gamintis insulinas, o aukštas šio hormono lygis sukelia daugybę sveikatos problemų (ir antsvorį, ir aterosklerozę, ir cukrinį diabetą). Taip pat greitai paruošiamose košėse gausu rafinuoto cukraus, kalorijų, druskos, sulaikančios skysčius organizme – štai kodėl valgyti jas reikėtų tik kraštutiniu atveju (pavyzdžiui, kai keliaujate ir negalite gaminti, geriau jau suvalgyti tokios košės, negu nevalgyti visai).
 
Dribsniai taip pat neretai priskiriami prie sveiko maisto kategorijos, tačiau ir čia viskas ne taip paprasta. Viena vertus, dribsniai gali būti sveikų ir naudingų angliavandenių šaltinis, tačiau iš kitos pusės – į sausus pusryčius dažnai pridedama kaloringų ir nenaudingų priedų (cukraus, įvairių saldiklių – kitaip tariant, paprastųjų angliavandenių, sutrikdančių medžiagų apykaitą ir ateityje galinčių sukelti jau minėtų sveikatos problemų).
 
Įvairūs cukraus pakaitalai ne visada prideda sveikatos ir padeda lieknėti: pavyzdžiui, fruktozė jūsų talijai bus tokia pat pavojinga, kaip ir paprastas cukrus, o dirbtiniai saldikliai, nors ir nepakelia cukraus lygio kraujyje, neretai skatina persivalgyti (organizmas, negaudamas gliukozės, stengiasi „atsigriebti“ didesnių porcijų sąskaita).
 
Sumuštinis gali būti sveikas
 
Sumuštiniai – tai nebūtinai riekutės batono su sviestu ir dešra. Juos galima gaminti su pilno grūdo duona ar duoniukais, riekutes tepti riešutų sviestu, pupų, avokadų, pomidorų pasta, ant viršaus galima dėti šviežias ir užkeptas daržoves, žalumynus, užkeptą ar virtą vištienos/kalakutienos krūtinėlę ar neriebų naminį sūrį. Tokie sumuštiniai bus ir skanūs, ir naudingi.