Dėl nepakankamos ar blogos mitybos milijonai pasaulio žmonių patiria sunkių sveikatos sutrikimų. Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų problema.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet mažiausiai 2 mlrd. žmonių, iš jų - 1,5 mlrd. vaikų, suserga nuo nesaugaus maisto. Mirtingumas nuo šių ligų pasaulyje žymiai sumažėjo, tačiau nuo viduriavimais pasireiškiančių infekcinių ligų kasmet miršta apie 3 mln. žmonių. Pietryčių Azijoje dėl bakterijomis užteršto maisto ir vandens kasmet miršta milijonas vaikų.

Per paskutinius 10 metų Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių 80 proc. gydomi ligoninėse (ES šalyse šis procentas yra apie 50). Sergamumas šiomis ligomis neturi tendencijos mažėti, o oficialioji statistika neatspindi realios situacijos, kadangi asmenys, sergantys lengvomis formomis, medicinos pagalbos dažniausiai nesikreipia. Didžiausi sergamumo rodikliai yra vaikų iki 5 metų amžiaus grupėse.

Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų Lietuvoje užsikrečia namuose. Apie 30 proc. žarnyno infekcinių ligų protrūkių kasmet būna susiję su maisto tvarkymo subjektų veikla. Dažniausios protrūkių priežastys yra nesaugus maisto tvarkymas bei maisto tvarkytojų rankų higienos reikalavimų pažeidimai.

Neretai rinkai tiekiamas maistas būna užterštas užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, iš kurių dažniausi – Salmonella, Campylobacter, Listeria monocytogenes, S. aureus, koliforminės bakterijos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai ragina atkreipti maisto gamintojų dėmesį į tinkamą maisto tvarkymą, kad vartotoją pasiektų ne tik skanus, bet ir saugus maistas. O vartotojams – rekomenduoja:

• Būti atidiems perkant maisto produktus, atkreipti dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką;
• Paisyti gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų;
• Saugiai gaminti maistą - tinkamai apdoroti karščiu, neužteršti vartojimui paruošto maisto, paisyti maisto ruošimo ir rankų higienos.