Vasarą pasipilančios gyvūnų traumos ir erkių sukeliamos pavojingos ligos lemia šunų ir kačių kraujo donorų poreikį. Kaip pastebi Lietuvos veterinarai, visi žino, kad aukoti kraują gali ir augintiniai, mūsų šalyje gyvūnai intensyviai gelbsti vieni kitus.
 
Tinkamo kraujo donoro paprastai ieškoma susisiekiant klinikoms tarpusavyje, per socialinius tinklus. Kraujo duodantis gyvūnas turi būti sveikas, skiepytas, tinkamo svorio bei amžiaus (ne jaunesnis nei 10 mėnesių). Donorystei netiks paniškai veterinarų bijantis gyvūnas.
 
Vasarą gyvūnų kraujo donorų poreikis išauga
 
Veterinarijos klinikoje dirbantis gydytojas Laimutis Paulauskas sako, kad kraujo perpylimo procedūrą gyvūnams dažniausiai tenka atlikti dėl kraujavimo po traumos, trūkusių kraujagyslinių navikų pilvo ertmėje ar krūtinės ląstoje, apsinuodijimo žiurkių nuodais, kurių gyvūnai paragauja susidomėję maistu.
 
„Ypač dažnai kraujo perpylimo procedūrų prireikia vasaros metu, kai kraujasiurbės erkės tampa aktyvios, be pasigailėjimo puola šunis ir keturkojai suserga erkių sukeliama babezioze“, –  priduria L. Paulauskas.
 
Nors įprasta manyti, kad paaukojus kraujo organizmas nusilpsta, tačiau keturkojams kraujo donorystė neturėtų pakenkti.
 
„Jei gyvūnas yra kliniškai sveikas, kraujo donorystė nepadarys žalos jo sveikatai. Alpimo ar panašių simptomų, kuriuos kartais patiria kraujo paaukoję žmonės, mano praktikoje atliekant kraujo perpylimą gyvūnams, neteko matyti. Taip yra dėl greitesnės gyvūnų medžiagų apykaitos, t.y. tankesnio širdies susitraukimų dažnio, dažnesnio kvėpavimo, aukštesnės kūno temperatūros“, – sako veterinarijos gydytojas.
 
Kiek ir kaip?

 
Vienu metu iš katės-donorės paimama apie 60 ml kraujo, o iš šuns donoro – apie 450 ml, kai šuns svoris yra ne mažesnis kaip 25 kilogramai. Skirtumas tarp kačių ir šunų: imant kraują katėms yra suteikiama trumpalaikė narkozė.
 
„Prieš keletą savaičių teko atlikti kraujo perpylimą. Šios procedūros prireikė 11-ikos metų amerikiečių stafordšyro terjerui, kurio blužnyje buvo rastas navikas. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, blužnį teko pašalinti, šuniui buvo reikalingas kraujo perpylimas ir donoru tapo 35 kg sveriantis bulterjeras. Sergančiam gyvūnui buvo perpilta 150 ml bulterjero kraujo. Pacientui pavyko išgyventi, o tolimesnės perspektyvos  –  šviesios“,  – sako veterinarijos gydytojas L. Paulauskas.
 
Anot specialistų, po kraujo davimo keletą dienų gyvūnas gali būti kiek vangesnis, sunkiau toleruoti karštį ir fizinį krūvį. Po kraujo donorystės augintinį reikėtų palepinti kaloringesniu maistu, pasirūpinti, kad jis visada turėtų vandens.
 
Ar veislė ką nors lemia?
 
Šunys turi 13-ika kraujo grupių. Diagnostiškai svarbiausia yra 1-oji - pagrindinė kraujo grupė, kurią tiria veterinarijos gydytojai prieš atliekant kraujo perpylimą.
 
Užsienyje populiariausia šuns donoro veislė – greihaundas, nes būtent šių šunų kraujas, kaip teigiama, yra universalus ir gali būti naudojamas visiems šunims.
 
Kačių kraujo grupės yra trys: A, B ir AB. Siamo, tonkino ir Rytų trumpakailių kačių kraujas yra A grupės, B grupe pasižymi britų trumpaplaukės, kornišreksai, devonreksai, egzotai, skudurinukės,  turkų van ir turkų Angoros katės.
 
Rečiausia AB kraujo grupė būdinga Abisinijos, Birmos katėms, bengalams, britų trumpaplaukėms, škotų nulėpausėms, Somalio katėms bei sfinksams.